Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 4 431-194 Pasaka AT 1535 – Apė Gyvikį

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas

ANOTACIJA: Buvo dvare bernas, pravarde Gyvikis. Beardamas laukus, jis rado lobį, bet su kitais dviem darbininkais nepasidalino, todėl šie apskundė jį ponui. Ponas jo nenubaudė, todėl jie nutarė patys jį nužudyti. Gyvikis, tai žinodamas, savo vietoje paguldė žmoną ir jie ją nužudė. Tada negyvą žmoną įsisodino į vežimą, nusivežė į miestą ir, pripirkęs pyragų, pasodino ją pardavinėti. Priėjęs ponas paklausė kainos, bet negyvėlė nieko neatsakė. Tada tas ponas trenkė jai ir ji nugriuvo, o Gyvikis jį apkaltino, kad jo žmoną užmušė. Ponas atidavė jam savo karietą ir arklius, kad tik jo neišduotų policijai. Kai tikrieji žudikai paklausė, kur jo žmona dingusi, jis pasakė, kad nuvežė į miestą ir pardavė. Tada jie savo žmonas irgi nužudė ir nusivežė į miestą parduoti. Bet greitai už tai pakliuvo į kalėjimą. Atlikę bausmę, jie grįžo, čiupo Gyvikį, įkišo į maišą ir jau nešė skandinti. Kadangi neturėjo kirvio eketei iškirsti, tai nuėjo parsinešti. O Gyvikis, maiše gulėdamas, pradėjo rėkti, kad jį nori karaliumi padaryti. Pro šalį važiavęs žydas su puodais irgi užsimanė karaliumi būti, todėl pasikeitė su Gyvikiu vietomis. Bernai žydą nuskandino, o grįžę į dvarą pamatė savo priešą gyvą, puodus pardavinėjantį. Jiems jis pasakė, kad nuskandintas rado mugę ir joje prisipirko visokių daiktų. Tie bernai irgi užsimanė būti į ežerą įmesti, bet dar iki šiol su puodais negrįžo.

TURINYS:
Teksto 1998 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie išdaigininką ir nevykusius pamėgdžiojimus, AT ir kitų katalogų duomenimis, daugelyje Europos tautų yra populiari. Jos variantų užrašyta iš latvių – 164, estų – 57, suomių – 172, Suomijos švedų – 27, švedų – 53, norvegų – 27, airių – 401, prancūzų – 92, olandų – 11, flamandų – 29, vokiečių – 89, vengrų – 12, čekų – 15, slovėnų – 18, serbų ir kroatų – 25, baltarusių – 20, ukrainiečių – 29, rusų – 73 ir dar keliolikos kitų tautų. Toks siužetas, pasak W. Liungmano, Europoje žinomas nuo X–XI a., o rytuose atskiri motyvai sutinkami keliais šimtmečiais seniau. Ją tyrė S. Mülleris (1934) ir kt. Lietuvoje šios pasakos užrašyti 509 variantai!

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal