|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 4 475-220 Pasaka AT 569 + 306 Apė Jono meškaausio atsitikimus PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas ANOTACIJA: Meškaausis Jonas, kurio tėvas buvo meškinas, bekeliaudamas sutiko žmones, kurie turėjo lazdą, kuri pati mušdavo, kirvį, kuris per tris minutes galėjo dvarą pastatyti, krepšį, į kurį viską, ką tik nori, galima sudėti, ir rimbą, iš numirusių prikeliantį. Iš pradžių jis pats atėmė iš savininko lazdą, o tada liepė jai atimti iš šeimininkų kitus stebuklingus daiktus. Po to Jonas nukeliavo į karalystę, kur karalaitė kasnakt kažkur dingdavo, bet niekas nežinojo kur. Karalius tam, kuris tai išsiaiškins, pažadėjo atiduoti dukrą į žmonas. Jonas sutiko tai padaryti ir vakare pasislėpė po lova. Atėjusi karalaitė liepė žemei prasiverti, o tada nulėkė pas velnius. Jonas, lėkdamas iš paskos, rinko į krepšį daiktus, įrodysiančius, kur jie buvo. Karalaitė visą naktį prašoko ir prasivaišino su velniais, o tada grįžo namo. Kai Jonas papasakojo ir parodė surinktus daiktus karaliui, jis sutiko ištekinti už jo savo dukterį. Tada Jonas kirviui liepė pastatyti dvarą, gražesnį už karaliaus. Tai matydamas, karalius siuntė kareivius atvesti dvaro šeimininką, bet lazda visus juos nužudė. Kai karalius atėjo pats, Jono rimbas atgaivino visus kareivius. O vėliau Jonas vedė karaliaus dukrą. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 569, Krepšys, skrybėlė ir ragas, [17; 15] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 306, Prašoktos kurpaitės, [33; 10] MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka apie stebuklingus daiktus (AT 569) krepšį, skrybėlę, ragą ir pan., katalogų duomenimis, užrašyta iš latvių (13 var.), estų (4), suomių (12), švedų (2), norvegų (1), danų (14), airių (44), prancūzų (5), katalonų, flamandų (11), vokiečių (18), vengrų (10), slovėnų (2), rusų (12), ukrainiečių (10), baltarusių (4). Iš lietuvių užrašyta 33 variantai. 15 iš jų sujungti su kitų siužetų tekstais. Panašūs stebuklingi daiktai minimi pasakoje Staltiesė, avinėlis ir krepšys (AT 563), Nepaprasti daiktai (AT 518), Trys magiški daiktai ir stebuklingi vaisiai (AT 566) ir kt. Seniausiu pasakos užrašymu, W. Liungmano teigimu, laikomas tekstas iš budistinių legendų rinkinio Jataka (nuo 400 m. pr. Kr. iki 400 Kr. m.). Stebuklų pasakos Prašoktos kurpės (AT 306) daugiau kaip 10 variantų užrašyta iš: latvių (123), danų (13), islandų (14), airių (33), vokiečių (12), vengrų (14), čekų (12), rusų (25). Po vieną ar kelis variantus užrašyta iš estų, suomių, švedų, lapių, norvegų, prancūzų, ispanų, austrų, rumunų, slovėnų, serbų ir kroatų, ukrainiečių, graikų, turkų ir kt. Iš lietuvių užrašyta 43 variantai. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
