Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 4 495-232 Pasaka AT 670 – Apė žmogų, kurs suprato gyvulių kalbas

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas

ANOTACIJA: Vienas tėvas prieš mirtį sūnui liepė nemėtyti duonos. Jis vis nueidavo prie jūros ir, kai tik atplaukdavo viena didelė žuvis, duodavo jai duonos. Bemėtydamas duoną jis nusigyveno, neturėjo ko valgyti nei jis, nei jo šeimyna. Kartą susirinko trupinių ir nunešė žuviai, bet kai ji traukė trupinius, jį patį įtraukė ir prarijo. Tuomet žuvis nuplaukė pas savąjį karalių, kad šis pasakytų, ką jai su tuo žmogumi daryti. Žuvų karalius liepė jį nuplukdyti iki kranto ir išspjauti. Žuvis taip ir padarė, o už tai, kad ją daug metų maitino, suteikė galią suprasti paukščių ir gyvulių kalbą. Netrukus žmogus pasigavo varniuką, bet varnas paprašė jį grąžinti ir pasakė, kur paslėpti auksiniai pinigai. Jis parsinešė tuos pinigus namo ir prasigyveno. Kartą tvarte nugirdo, kad jo jautis, nenorėdamas dirbti, ožio patartas nutarė apsimesti sergančiu. Už tai kitą dieną žmogus arti įsikinkė ožį. Vakare pavargęs ožys atėjo į tvartą ir pasakė, kad šeimininkas ruošiasi jautį pjauti. Išsigandęs jautis šoko iš tvarto, o žmogus, suprantantis jų kalbą, labai juokėsi. Žmonai parūpo, kodėl jis juokiasi. Žmogus buvo pažadėjęs niekam apie savo sugebėjimą nepasakoti, kitaip mirs. Bet žmona užsispyrusi kvotė jį. Tada vyras išgirdo gaidį sakant, kad jis, gaidys, su dvidešimt keturiomis žmonomis susitvarko, o žmogus vienos nesuvaldo. Tada vyras iškaršė žmonai kailį ir nieko nesakė, todėl liko gyvas.

TURINYS:
Teksto 1998 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 670, Žmogus, supratęs žvėrių kalbą, [127; 10]

MOKSLINIS KOMENTARAS AT ir kitų katalogų duomenimis, šis pasakos tipas yra žinomas iš: latvių – 72, estų – 22, suomių – 74, airių – 39, serbų ir kroatų – 21, lenkų – 21, ukrainiečių – 25, baltarusių – 9, rusų – 11, indų – 16 tautosakos. Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 139 variantai. Šią pasaką tyrinėję A. Aarne (1914) ir kiti ieško jos ištakų Indijoje. Atskiri jos epizodai aptinkami rinkinyje „Tūkstantis ir viena naktis“, o Europoje ši pasaka jau XII a. atsispindėjo raštijoje.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal