Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 2 231-105 Pasaka AT 1535 – Apie tris brolius

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas

ANOTACIJA: Du broliai buvo protingi, o vienas kvailas. Kai mirė tėvas, vyresnysis brolis pasiėmė namus, antrasis – klėtį, o kvailiui liko veršelis. Tas jį papjovė ir mėsą suvalgė, o odą išdžiovino ir išėjo pasaulin. Naktį eidamas mišku priėjo didelį namą, kuriame rado šeimininkę. Ta jo nepriėmė nakvynei sakydama, kad maža vietos. Kai ji nusisuko, kvailys užlipo ant aukšto. Ten rado skylę, pro kurią galėjo matyti, kas troboje dedasi. Tų namų šeimininko nebuvo namie. Naktį išgirdo trenksmą ir pamatė, kad šeimininkė ant stalo atnešė samovarą, padėjo visokių valgių ir gėrimų. Tada atėjo trys ilgaplaukiai popai ir ji visi pradėjo linksmintis. Kai išgirdo šeimininką grįžtant, popai sulindo pakrosnin. Kvailys nulipo nuo aukšto ir pasiprašė naktigulto. Šeimininkas jį priėmė ir pakvietė pavalgyti. Kai užantyje laikoma veršena subraškėjo, kvailys pasakė, kad veršena pasakiusi, kas buvęs viduj prieš šeimininko atvažiavimą. Šeimininkas pažadėjo atsilyginti, jei tas pasakysiąs. Kvailys parodė spintoje paslėptus valgius ir gėrimus, o po to abu ištraukė ir užmušė popus. Šeimininkas kvailį apipylė pinigais ir nusipirko veršeną. Kvailys pinigus pasiėmė ir greitai išėjo, o šeimininkas lamdė veršeną, bet ta jam nieko nesakė. Kvailys parėjęs nusipirko žemės, namus, ūkį ir pradėjo gyventi.

TURINYS:
Teksto 1995 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie išdaigininką ir nevykusius pamėgdžiojimus, AT ir kitų katalogų duomenimis, daugelyje Europos tautų yra populiari. Jos variantų užrašyta iš latvių – 164, estų – 57, suomių – 172, Suomijos švedų – 27, švedų – 53, norvegų – 27, airių – 401, prancūzų – 92, olandų – 11, flamandų – 29, vokiečių – 89, vengrų – 12, čekų – 15, slovėnų – 18, serbų ir kroatų – 25, baltarusių – 20, ukrainiečių – 29, rusų – 73 ir dar keliolikos kitų tautų. Toks siužetas, pasak W. Liungmano, Europoje žinomas nuo X–XI a., o rytuose atskiri motyvai sutinkami keliais šimtmečiais seniau. Ją tyrė S. Mülleris (1934) ir kt. Lietuvoje šios pasakos užrašyti 509 variantai!

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:
http://www.knygadvaris.lt/?id=74&par=70&lang=lt&Gid=747 Teksto šaltinis

Spausdinti

Atgal