|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 231-105 Pasaka AT 1535 Apie tris brolius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Du broliai buvo protingi, o vienas kvailas. Kai mirė tėvas, vyresnysis brolis pasiėmė namus, antrasis klėtį, o kvailiui liko veršelis. Tas jį papjovė ir mėsą suvalgė, o odą išdžiovino ir išėjo pasaulin. Naktį eidamas mišku priėjo didelį namą, kuriame rado šeimininkę. Ta jo nepriėmė nakvynei sakydama, kad maža vietos. Kai ji nusisuko, kvailys užlipo ant aukšto. Ten rado skylę, pro kurią galėjo matyti, kas troboje dedasi. Tų namų šeimininko nebuvo namie. Naktį išgirdo trenksmą ir pamatė, kad šeimininkė ant stalo atnešė samovarą, padėjo visokių valgių ir gėrimų. Tada atėjo trys ilgaplaukiai popai ir ji visi pradėjo linksmintis. Kai išgirdo šeimininką grįžtant, popai sulindo pakrosnin. Kvailys nulipo nuo aukšto ir pasiprašė naktigulto. Šeimininkas jį priėmė ir pakvietė pavalgyti. Kai užantyje laikoma veršena subraškėjo, kvailys pasakė, kad veršena pasakiusi, kas buvęs viduj prieš šeimininko atvažiavimą. Šeimininkas pažadėjo atsilyginti, jei tas pasakysiąs. Kvailys parodė spintoje paslėptus valgius ir gėrimus, o po to abu ištraukė ir užmušė popus. Šeimininkas kvailį apipylė pinigais ir nusipirko veršeną. Kvailys pinigus pasiėmė ir greitai išėjo, o šeimininkas lamdė veršeną, bet ta jam nieko nesakė. Kvailys parėjęs nusipirko žemės, namus, ūkį ir pradėjo gyventi. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie išdaigininką ir nevykusius pamėgdžiojimus, AT ir kitų katalogų duomenimis, daugelyje Europos tautų yra populiari. Jos variantų užrašyta iš latvių 164, estų 57, suomių 172, Suomijos švedų 27, švedų 53, norvegų 27, airių 401, prancūzų 92, olandų 11, flamandų 29, vokiečių 89, vengrų 12, čekų 15, slovėnų 18, serbų ir kroatų 25, baltarusių 20, ukrainiečių 29, rusų 73 ir dar keliolikos kitų tautų. Toks siužetas, pasak W. Liungmano, Europoje žinomas nuo XXI a., o rytuose atskiri motyvai sutinkami keliais šimtmečiais seniau. Ją tyrė S. Mülleris (1934) ir kt. Lietuvoje šios pasakos užrašyti 509 variantai! PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |