|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 241-109 Pasaka AT 1525P + 1525A + 1737 Apė Joną, poną, jautį, šunis ir kunigužį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Kartą aplink pono namus vaikščiojo Jonas. Ponas jį pakvietė pas jį tarnauti, bet tas atsakė, kad kam jam tarnauti, jei gali iš vogimo gyventi. Ponas, norėdamas įsitikinti, kad tas tikrai geras vagis, liepė pavogti jautį iš jungo. Artojams buvo liepta labai saugoti jaučius. Kai jie arė pagiry, Jonas pasigavęs gaidį nuėjo į tą girią ir užgiedojo. Artojai pagalvojo, kad gaidys ištrūko iš lapės ir dabar gieda miške pasiklydęs. Nubėgo gaudyti to gaidžio, o Jonas vis gilyn ir gilyn viliojo, kol paleido gaidį skristi, o pats parbėgo prie jaučių. Nupjovė vienam jaučiui uodegą ir įkišo kitam į užpakalį. Parbėgę artojai pagalvojo, kad jautis prarijo kitą jautį ir dabar tik uodega ano beliko. Pabandė ištraukti, bet uodega nutrūko. Nuėję pas poną viską papasakojo, o tas suprato, kad čia Jono darbas. Paskui liepė pavogti šunis. Jonas nupynė bradinį, užstatė jį už vartų ir užėjęs iš kitos pusės švilptelėjo. Šunys, įpratę bėgti per vartus, šoko ant to bradinio, o Jonas suvyniojo juos, užrišo ir tol mušė, kol tie numirė, tada nuskandino upėje. Ponas supyko, kam Jonas jo šunis nuskandino ir šį kartą liepė pavogti jo žmonos žiedą nuo piršto, marškinius nuo pečių ir jo pinigus nuo šono. Naktį Jonas išsikasė kapinėse negyvėlį ir pastatęs prieš pono langus ėmė kratyti. Ponas, pagalvojęs, kad čia jau Jonas atėjo vogti, šovė iš muškietos, paskui nuėjo užkasti, palikęs žmoną lovoje. Tuo metu atėjęs Jonas papylė mielių į lovą. Žmona, galvodama, kad čia jos vyras, padavė jam žiedą, marškinius ir pinigus, kad tie nesušlaptų. Taip pavyko Jonui tuos daiktus pavogti. Prūsų kunigas išgirdęs tokius pono nuotykius labai juokėsi. Tuomet ponas prašo Jono, kad kunigui kokią šunybę iškrėstų. Jonas pririnko vėžių, įspraudė kiekvienam į leteną po žvakutę ir paleido juos bažnyčioj, o pats ėmė groti vargonais. Išgirdęs atbėgo kunigas. Jonas jam pasakė, kad atėjo išsivesti jį į dangų, tegu tik nubėga pinigų atsinešti. Kunigas apsidžiaugęs, kad eis į dangų, atnešė pinigus. Jonas įkišo kunigą į dvikartę, užrišo ir nunešęs į pono tvartą pas paukščius paliko kampe, pasakęs, kad po trijų dienų jau bus danguj. Ryte atėję tarnai išsigando, kad kažkas kampe kruta, tai sukvietė visą dvarą ir sustoję su šakėm prie durų, kad nepabėgtų, atrišo, o ten kunigas. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1525 P, Jaučio vogimas, [4; 70] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1525 A, Gudrus vagis, [70; 214] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1737, Kunigas nešamas į dangų, [13; 141] MOKSLINIS KOMENTARAS AT 1525P versija Jaučio ragai, katalogų duomenimis, užrašyta iš latvių (30 var.), estų (7), rusų (4), ukrainiečių (2), baltarusių (5). Iš lietuvių užrašyta 81 variantas. Pasaka Gudrus vagis labai paplitusi, žinoma daugiau kaip 30 tautų. Gausiai variantų užrašyta iš latvių (260), estų (39), suomių (235), vokiečių (29), serbų ir kroatų (25), rusų (58), baltarusių (21), ukrainiečių (16). Iš lietuvių užrašyta 240 variantų. Vientisų tik 70, kiti sujungti su kitomis versijomis ir tipais. AT 1737 plačiai žinoma juokų pasaka apie kunigą, maiše keliaujantį į dangų. Katalogų duomenimis, jos variantų gausiai užrašyta iš: latvių 111, estų 11, suomių 26, rusų 16, ukrainiečių 11, čekų 10, graikų 12. Po keletą variantų užrašyta iš keliolikos tautų Europoje ir už jos ribų. Ankstyvieji pasakos užrašymai iš X XV a. Iš lietuvių užrašyta 154 variantai. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
