Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 247-112 Pasaka AT 1539 – Apė baikinyką žmogų

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Vienas žmogus buvo didelis pokštininkas. Kartą virėsi valgyti ir pamatė, kad atvažiuoja trys prekijai. Pasistatė verdantį puodą ant suolo ir plaka su rimbu. Prekijai atėję mato, kad nėra ugnies, o puodas verda. Išprašė iš ūkininko rimbą ir nusipirko už šimtą rublių. Pirmasis prekijas pridėjo mėsos į puodą, įpylė vandens ir plakė su rimbu, bet niekas nevirė. Tuomet suprato, kad juos apgavo, bet kitam nesakė, kad tas paėmęs kitą dieną pabandytų. Trečią dieną ir trečiam tas pats. Nukeliavo visi trys užmušti ūkininką. O ūkininkas pamatė, kad jie atvažiuoja ir įmetė porą auksinių į kumelės mėšlą. Kai jau jie atėjo, pradėjo krapštyti pinigus. Prekijai užmiršo, ko atėjo, susidėję nusipirko kumelę ir sutarė, kad kasdien ji bus vis pas kitą. Pirmasis prekijas uždarė kumelę tvarte, prišėrė, o kitą dieną ieško mėšluose pinigų, bet nieko nerado. Tas pats ir antram bei trečiam. Kai susitiko po trijų dienų, vėl sutarė eiti užmušti ūkininką. O tas pasigavęs vilką surišo ir laiko. Prekijai pamatę vilką susidomėjo, kas čia yra. Ūkininkas pasakė, kad tas vilkas per naktį pilną tvartą avių prigamina. Prekijai vilką nusipirko. Tas, tvarte atrištas, išpjovė visas avis. Vėl eina užmušti ūkininko. O tas išsikasė duobę, uždengė lentom ir, žmonai liepęs pasakyti, kad numirė, pasislėpė pasiėmęs smailą geležį. Atėjusiems prekijams ūkininko žmona parodė, kur palaidotas jos vyras. Tie atsisėdę ant lentų šnekasi. O ūkininkas su geležim dūrė vienam į užpakalį ir perskrodė. Prekijai išsigandę pabėgo savais keliais.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1539, Gudruolis ir gobšuolis, [143; 75]

MOKSLINIS KOMENTARAS AT 1539 tipas labai populiarus ir plačiai paplitęs. Jis siejasi su AT 1525, 1535 tipais. „Verdančio puodo“ motyvas įsiterpia į raštiją nuo 1260 m. AT ir kitų katalogų duomenimis, iš latvių užrašyta 202 variantai, iš suomių – 253, Suomijos švedų – 21, estų – 32, švedų – 18, airių – 154, vokiečių – 29, italų – 17, serbų ir kroatų – 13, ukrainie¬čių – 23, baltarusių – 24, rusų – 54, graikų – 29, turkų – 35, indų – 32. O nuo 1 iki kelių variantų šis pasakos tipas užrašytas dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių jis užrašytas 218 kartų. 144 variantai vientisi, kiti sujungti su kitais pasakų tipais. Dažniausiai jungiama su AT 1535.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal