Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 258-117 Pasaka AT 1535 – Apė tris brolius: du išmintingu, o vieną kvailą

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Buvo trys broliai, du protingi ir vienas kvailas. Turėjo jie motiną. Protingieji jau buvo vedę, o kvailys gyveno pas juos. Kai numirė motina, protingieji liepė kvailiui vežti ją palaidoti. Kvailys įsodino motiną į vežimą, paramstė, įdėjo į rankas ryšulėlį ir nuvažiavęs į miestą paliko vežime, o pats pasislėpęs už kampo žiūrėjo, kas bus. Priėjęs žydas ėmė klausinėti, ką ji parduodanti, o ta vis nieko neatsakė. Supykęs žydas trenkė lazda jai per galvą ir ta nuvirto, o kvailys šokęs iš už kampo ėmė rėkti, kad žydas užmušė jo motiną. Visi subėgo, norėjo jau žydą suimti, bet žydai pasitarę sumetė pinigų, davė tam kvailiui, liepė važiuoti ir užkasti kur nors motiną. Kvailys nuvažiavęs už miesto užkasė ir grįžo pas brolius. Tiems pasakė, kad pardavė motiną ir parodė, kiek pinigų gavo. Broliai užmušė savo žmonas ir nuvažiavę į miestą bandė parduoti, bet subėgo žmonės ir policija, pamatė, kad tie negyvas bobas bando parduoti ir uždarė į kalėjimą. Atsėdėję už bausmę grįžo pas brolį atkeršyti. Įkišo į maišą ir nunešė prie ežero skandinti, bet ežeras buvo užšalęs, tai jie paliko brolį maiše, o patys grįžo kirvio eketei. Tuo metu pro šalį važiavo ponas, o kvailys ėmė šaukti, kad nei skaityti, nei rašyti nemoka, o karalium nori padaryti. Išgirdęs ponas pasiūlė apsikeisti vietom, nes jis ir skaityti, ir rašyti moka, be to, dar ir vežėją kartu norįs pasiimti. Kvailys sutiko, užrišo poną su vežėju maiše, o pats sėdęs į karietą išvažiavo. Grįžę broliai paskandino maišą ir parėjo namo. Po kurio laiko parvažiuoja kvailys karietoje. Broliams pasakė, kad ten ežere visko pilna, bet jis tik arklius su karieta pasiėmė. Broliai paprašė ir juos tame ežere paskandinti. Kvailys taip ir padarė, o pats grįžo namo, vedė dailią mergą ir laimingai gyveno.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie išdaigininką ir nevykusius pamėgdžiojimus, AT ir kitų katalogų duomenimis, daugelyje Europos tautų yra populiari. Jos variantų užrašyta iš latvių – 164, estų – 57, suomių – 172, Suomijos švedų – 27, švedų – 53, norvegų – 27, airių – 401, prancūzų – 92, olandų – 11, flamandų – 29, vokiečių – 89, vengrų – 12, čekų – 15, slovėnų – 18, serbų ir kroatų – 25, baltarusių – 20, ukrainiečių – 29, rusų – 73 ir dar keliolikos kitų tautų. Toks siužetas, pasak W. Liungmano, Europoje žinomas nuo X–XI a., o rytuose atskiri motyvai sutinkami keliais šimtmečiais seniau. Ją tyrė S. Mülleris (1934) ir kt. Lietuvoje šios pasakos užrašyti 509 variantai!

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal