Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 3 260-118 Pasaka AT 1643 + 1600 – Apė tris brolius: du gudru, o vieną kvailą

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Ūkininkas turėjo tris sūnus – du protingus ir vieną kvailą. Mirdamas protingiesiems paliko visą savo turtą, o kvailajam tik vieną jautį. Nusprendė kvailys jautį parduoti. Eidamas į turgų išgirdo girgždant beržą ir jam pasigirdo, kad tas beržas nori pirkti jautį. Kvailelis paklausė, kada jam sumokės ir kai medis vėl sugirgždėjo, kvailiui pasigirdo, kad beržas sako rytoj. Pririšo jautį prie beržo ir parėjo namo. Kitą dieną eina pasiimti pinigų, o ten tik virvė likus. Kvailys vėl klausia beržo, kada jam pinigus sumokės, ir vėl jam pasigirsta, kad beržas sako rytoj. Kitą dieną kvailys nuėjo prie beržo su kirviu. Kadangi tas jam nedavė pinigų, paėmė ir nukirto medį. O tas beržas buvo tuščiaviduris ir pradėjo byrėti iš vidaus auksiniai. Kvailys susisėmė pinigus ir parėjo namo. Broliams pasakė, kad dar liko pinigų ir nuėjo visi trys. Grįždami su pinigais sutiko girios sargą. Broliai jam sako, kad neša grybus, o kvailys išdavė, kad pinigus. Girios sargas puolė prie pinigų, o kvailys trenkė jam kirviu per galvą ir ta nulėkė. Broliai iškasė duobę ir palaidojo ten sargą, bet bijodami, kad kvailys išduos, vėliau jį pakasė kitur, o toj vietoj užkasė ožio galvą. Po kurio laiko žmonės pradėjo klausinėti apie girios sargą, o kvailys ir pasakė, kad jie jį užmušė ir pakasė pagiry. Nuėjęs parodyti atkasė duobę ir parodė jaučio galvą. Žmonės nusispjovė, kad su kvailiu visada taip, ir nebeieškojo daugiau girios sargo.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1643, Beržas pirkėjas, [35; 61]

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1600, Kvailys užmuša žmogų, [54; 89]

MOKSLINIS KOMENTARAS Juokų pasakos AT 1643 apie kvailio „parduotą“ kryžiui (beržui) karvę, katalogų duomenimis, daugiau užrašyta iš latvių (107 var.), prancūzų (15), vokiečių (11), čekų (37), rusų (17), ukrainiečių (15), turkų (18). Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių turima 94 variantai. AT 1600. Šis tekstas, priskiriamas pasakų apie gudrius ir suktus žmones grupei, vaizduoja kvailio nuotykius įvykdžius žmogžudystę. Pasakos tipas kai kuriose tautose gana populiarus. AT ir kitų katalogų duomenimis, pasakos variantų užrašyta iš: latvių – 197, estų – 19, suomių – 18, airių – 155, rusų – 25, ukrainiečių – 10, turkų – 18. Po vieną ar kelis variantus užrašyta ir iš švedų, norvegų, prancūzų, vokiečių, italų, slovėnų, serbų ir kroatų, graikų, indų. Iš lietuvių užrašyta 143 variantai. Iš jų 55 – vientisi, 45 – sujungti su AT 1643 ir (1642), 26 – su AT 1535, 10 – su AT 165B, 7 – su įvairiais kitais tipais. W. Liungmano teigimu, šis „švankas“ yra orientalinės kilmės, jis įterptas į „Tūkstančio ir vienos nakties“ repertuarą. Pasaka apdorota pateko ir į „Gesta Romanorum“ (tuoj po 1300 m.).

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal