|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 264-120 Pasaka AT 303 Apė du broliu kareiviu PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Du broliai buvo kareiviai. Atėjus laikui keliauti namo gavo dovanų po muškietą. Eidami keliu sutiko mešką, jau norėjo šauti, bet ta pažadėjo duoti abiem po savo vaiką. Paskui sutiko vilką, tas irgi prašė nešauti, ir davė jiems už tai po vilkiuką. Eidami sutiko dar daug visokių žvėrių ir visi davė po vaiką. Sekami pulko žvėrelių broliai priėjo kryžkelę ir užkasė ten auksinę taurę. Nusprendė eiti skirtingais keliais ir susitarė, kad jei vienam nusibos keliauti, grįš į tą kryžkelę patikrinti taurės jei bus apversta, reiškia, kitas brolis jau negyvas. Ir išsiskyrė. Vienas brolis nuėjo į dvarą ir vedė pono dukterį. Pro langus brolis pamatė žiburį palei girią. Žmona sakė, kad geriau jam nežinoti koks ten žiburys. Bet negalėdamas nurimti nuėjo į tą trobelę ir rado ten krosnį, o kažkoks balsas skundėsi, kad jam šalta, bet negali eiti sušilti, nes bijo žvėrių, nebent leistų juos su rykštele pavanoti. Broliui leidus, išlindo iš už krosnies senis ir visus su rykštele pavanojęs pavertė akmenimis, taip pat ir tą brolį. Kitas brolis atėjęs ant kryžkelės rado apverstą taurę ir nuėjo žiūrėti, kaip jo brolis galą gavo. Kadangi buvo labai panašus į savo brolį, kai atėjo į dvarą, to pirmojo brolio žmona pagalvojo, kad čia jos vyras grįžo. O tas neprisipažino, kad ne tas, tik naktį į lovos vidurį kardą pasidėjo. Kitą vakarą pamatęs žiburį pagiry, paklausė, kas ten per žiburys, o ta tą patį atsakė ką ir pirmam broliui. Supratęs, kad tikriausiai ten ir gavo galą brolis, nuėjo žiūrėti. Atėjęs pamatė akmenis, panašius į žvėrys, o vienas panašus į žmogų. Išgirdęs balsą, besiskundžiantį, kad šalta ir prašantį leisti su rykštele pavanoti, brolis liepė žvėrims draskyti tą žmogų. Kai tas pradėjo prašytis paleisti, liepė atgaivinti visus akmenis. Seniui liepus brolis ištraukė tris plaukus jam nuo kaktos ir perbraukęs jais per akmenis atgaivino brolį ir žvėrelius. Gelbėtojas pasakė, kad miegojo su brolio žmona praeitą naktį, tai tas supykęs nukirto jam galvą ir parėjo namo. Kai žmona paklausė, kodėl jis praeitą naktį buvo kardą per vidurį pasidėjęs, suprato, kad nieko pikto brolis nepadarė ir išėjo atgal pas senį. Tas užpjudytas žvėrimis pasakė, kad atgaivinti jo brolį gali jo sesuo, kuri toliau girioje gyvena. Brolis nuėjo pas tą seserį, kadangi ta nenorėjo gydyti, užpjudė žvėrimis. Išsigandusi liepė išpešti jai plaukų ir perbraukti brolį, tada atgis. Taip ir padaręs, atgaivino savo brolį, abu grįžo į dvarą, iškėlė balių ir gyveno ten iki mirties. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] MOKSLINIS KOMENTARAS AT 303 populiari, daugelio tautų žinoma pasaka apie du brolius, iš kurių vieną ragana rykštuke paverčia akmeniu, o kitas jį išgelbsti. Motyvų ištakų randame jau prieš m. e., o pirmieji pasakos užrašymai iš XVI a. Sį tipą ištyrė K. Rankė (1934). AT ir kitų katalogų duomenimis, ji užrašyta iš latvių (17 variantų), estų (21), suomių (139), švedų ir Suomi¬jos švedų (33), norvegų (38), danų (67), airių (236), prancūzų (68), fla¬mandų (29), vokiečių (101), italų (15), rumunų (13), vengrų (47), čekų (14), baltarusių (14), ukrainiečių (31), rusų (49) ir dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 119 šio tipo variantų. Iš jų 78 sujungti su kitais tipais. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
