|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 267-121 Pasaka AT 531 Apė Joną, arklį ir paną PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Vieni žmonės senatvėje susilaukė vaiko, bet kadangi buvo labai neturtingi, niekaip negavo kūmo. Išėjo tas žmogus pas vieną vokietį prašyti kūmu pabūti, bet pakeliui sutiko senuką, kuris pasisiūlė už kūmą. Pakrikštijo sūnų Jonu, o tas senukas išeidamas paliko krikštasūniui aukso obuolį. Užaugęs Jonas nusprendė iškeliauti. Tėvai atidavė jam krikštatėvio dovanotą obuolį. Jonas metė jį į žemę ir iššoko arklys aukso plaukais, deimanto karčiais. Tas sėdo ant jo ir išjojo. Bejodamas rado aukso plunksną, kurią pasiėmė, nors arklys ir sakė, kad turės bėdos ją paėmęs. Paskui rado plauką, kurį ir vėl arklio neklausydamas pasiėmė. Atjojo į dvarą ir ėmė tarnauti liokajum. Greit ponas ėmė jį labiausiai mylėti iš visų liokajų. Kiti liokajai pradėjo pavydėti ir pamatę, kad jis turi aukso plunksną, pasakė ponui. Ponas liepė Jonui sugauti paukštę, kurios yra ta plunksna. Jonas atėjęs pas arklį verkia, o tas liepė pono paprašyti, kad nukaldintų aukso narvą, tada jie sugaus tą paukštę. Ponas davė narvą ir arklys nunešė Joną į sodą, kuriame gyveno paukštė. Įkėlė narvą į medį, ant jo uždėjo plunksną, o dureles siūlu pririšo prie arklio kojos. Paukštė, pamačiusi savo plunksną, atskrido ir įlindo į narvą, tada arklys patraukė koją ir uždarė paukštę. Ponas ėmė dar labiau mylėti Joną, kad jam paukštę pagavo. Liokajai tada paskundė ponui, kad Jonas turi labai gražų plauką. Ponas liepė Jonui atvežti jam tą paną, kurios yra tas plaukas. Vėl verkė Jonas pas arklį, o tas liepė paprašyti pono šimto rublių, dviejų arklių ir trijų butelių stiprios degtinės. Ponas viską davė. Arklys pasakė Jonui, kad kai nuvažiuos į dvarą, jis įlips į gėlių darželį ir kai išeis iš trobos barti, kad mindo gėles, Jonas tegu atsako, kad arklys džiaugiasi gėlėmis. Tos dvi panos labai panašios, tegu joms pasiūlo degtinės, kuri paims pirma, tai kambarinė, o antroji ir bus ta pana. Jonas taip ir padarė. Panos paragavo, labai patiko, tai gėrė gėrė, kol užmigo. Tada Jonas tą paną į briką įsidėjo ir išvažiavo. Pana prabudo vidury jūros, žiūri, kad ją kažkur veža, nusimovė žiedą ir įmetė į jūrą. Parvežė Jonas ponui paną, o tas ponas labai negražus buvo. Norėjo vesti tą paną, bet ji pasakė, kad tekės tik tada, jei Jonas parneš žiedą iš jūros. Jonas nuėjęs pas arklį verkia, tai arklys liepė pono paprašyti dviejų šimtų rublių, dviejų arklių ir briko, važiuos jie prie marių, o ten nuvažiavę turės iš žvejų nupirkti žuvies, didžiausios žuvies pilve ir ras žiedą. Jonas viską taip ir padarė. Atnešė žiedą ponui, bet tada pana užsimanė, kad nukirstų Jonui galvą, tik tada tekės už pono. Ponas liepė kirsti galvą, bet prieš tai arklys buvo liepęs Jonui jį į dvarą įleisti, ir kai jau nukirto galvą, jis spyrė su kanopom ir iš galvos iššoko dar gražesnis žmogus, nei prieš tai buvo. Ponas tai pamatęs liepė suleisti visus jo gyvulius į dvarą ir jam nukirsti galvą, kad gražesnis taptų. Bet kai nukirto jam galvą, niekas jo neatgydė, o Jonas susituokė su ta pana ir liko dvare gyventi. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 531, Nepaprastas žirgas (tikras ir netikras karalaitis), [140; 60] MOKSLINIS KOMENTARAS Ši pasaka apie nepaprastą žirgą yra labai paplitusi ir daug kur gausiai surinkta. Jos variantų užrašyta: iš latvių 81, estų 12, lyvių 4, suomių 14, švedų 24, norvegų 30, danų 49, islandų 8, škotų 1, airių 171, prancūzų 40, ispanų 2, katalonų 7, vokiečių 39, austrų 2, italų 11, rumunų 3, vengrų 37, čekų 6, slovėnų 2, serbų ir kroatų 8, lenkų15, rusų 51, ukrainiečių 40, baltarusių 24, graikų 40, iš abiejų Amerikų (72) ir kitų tautų tautosakos. Lietuvių tautosakoje užfiksuota 200 šio tipo variantų. Iš jų 59 sujungti su kitais tipais. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
