Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 271-122 Pasaka AT 1000 + 1003 + 1006* +1685 + 1012A + 1029A + 1120 – Apė poną ir jo tarnus

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Pas vieną poną ilgai neišbūdavo tarnai, nors ponas jiems mokėdavo tiek, kiek jie paprašydavo, bet susitardavo, kuris pirmas supyks, tas su diržu rėš. Tas ponas ryte prikeldavo berną gaidžiams sugiedojus malti. Dirbo pas jį vienas bernas. Kai jau sumalęs atsisėdo pusryčiauti, ponas liepė išnešti jo dukrą į lauką. Įvykdęs prašymą, bernas grįžo valgyti, bet jo maistą jau kalė Petruška suėdus. Vakare vėl tas pats, bernas supyko, kad nevalgęs turi dirbti, todėl ponas iš pečių rėžė jam diržu ir paleido. Atėjo kitas bernas, jam vėl tas pats. Atėjo dar vienas bernas, vardu Jonas. Iš ryto vėl viskas tas pats, nevalgęs dirbo visą dieną, o vakare, kai mergaitę reikėjo į lauką nešti, Jonas pasmeigė ją ant tvoros, o kalę nuvijo nuo maisto ir atsisėdęs pavalgė. Ponas klausia, kur mergaitė ir atrado ją jau sustingusią. Vakare Jonas pono motinai, kuri kaip gaidys anksti rytais giedodavo, trinktelėjo per galvą lazda, kad negiedotų. Ryte ponas rado negyvą motiną, bet apsimeta, kad nepyksta, nenori diržų gauti. Liepė Jonui avių šermenims papjauti. Tas išmušė visas avis. Tada ponas liepė jas išvirti. Jonas užkaitė puodus, sudėjo mėsą. Ponas paragavęs liepė įdėt petražolių. Jonui pasitaikė po kojų kalė Petruška, tai ją užmušė ir kartu išvirė. Ponas sužinojęs liepė Jonui važiuot į kaimą paprastų žmonių parvežti, kad suvalgytų tą mėsą. Jonas nuvažiavo į kaimą ir prilipo jam pilnas vežimas žmonių, nebetilpo, tai jis į šienkartę tų žmonių prikrovė ir grįžęs išvertė visus palei namą, kai kurie dar gyvi liko, bet dauguma užsimušė. Draugams patarus, ponas pakinkė keturis eržilus, pririšo Joną prie akėčių ir paleido, bet Jonas taip nuvarė arklius, kad tie negyvi krito. Tada davė Jonui arti tiek lauko, kiek paleista kalė apibėgs. Kai kalė palindo per tvorą į kiemą, Jonas sukapojo kirviu jaučius, kad galėtų prakišti. Kitą dieną, žmonių patartas, išvažiavo ponas su ponia ir Jonu į svečius. Privažiavę tiltą sustojo nakvoti, Joną iš krašto paguldę. Bet ponams užmigus, Jonas atsigulė per vidurį ir kai ponas atsibudęs liepė stumti, Jonas įstūmė ponią vandenin. Ponas neištvėrė ir supyko, tai Jonas diržu taip rėžė, kad tas mirė, o pats liko to pono dvare ponauti.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE KVAILĄ VELNIĄ

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1000, Susidera nepykti, [0; 123]

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1003, Aria paskui bėgantį šunį, [1; 70]

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1006*, Pjauna tą avį, kuri pažiūri, [4; 45] Plg. 1653 B, 1681 A

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1685, Kvailas jaunikis, [17; 10]

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1012 A, Išneša vaikus į lauką, [0; 27]

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1029, Moteris kukuoja gegute, [0; 26]

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1120, Velnio žmona įstumiama į vandenį, [0; 82]

MOKSLINIS KOMENTARAS AT 1000 – labai paplitęs kvailo velnio pasakų tipas. Šio tipo variantų užrašyta iš latvių – 124, estų – 19, suomių – 88, švedų – 15, danų – 37, norvegų – 11, vokiečių – 34, rumunų – 14, čekų – 15, serbų ir kroatų – 13, ukrainiečių – 31, rusų – 33, turkų – 18, indų – 29. Iki 10 variantų užrašyta dar iš keliolikos tautų bei etninių grupių. Iš lietuvių užrašyta 123 variantai, beveik visi jungiami su kitais tipais. AT 1003 motyvas („Arti paskui bėgantį šunį“), pasakų katalogų duomeni¬mis, žinomas latvių (25 var.), estų (6), suomių (53), švedų ir Suomijos švedų (11), norvegų (8), danų (15), airių (14), ispanų (5), vokiečių (11), vengrų (2), čekų (6), serbų ir kroatų (3), rusų (3), ukrainiečių (4), baltarusių (3), graikų (1), indų ir kt. tautosakoje. Iš lietuvių užrašyta 70 variantų. Motyvas „Pjauti avį, kuri į tave pažiūrės“ (AT 1006*) aptinkamas latvių (33 var.), rusų (15), ukrainiečių (6), baltarusių (6) pasakose. Iš lietuvių užrašyta 77 tekstai su šiuo motyvu. Motyvas apie nesusipratimą dėl prieskonio pavadinimo (AT 1685) labai paplitęs įvairių tautų pasakose. Gausiai variantų su šiuo motyvu užrašyta iš latvių (40 var.), estų (69), suomių (43), švedų (83), norvegų (21), vokiečių (17), serbų ir kroatų (12) ir kt. Iš lietuvių užrašyta 33 variantai. AT 1012A versija – „Vaikų valymas“ – nedaug kam težinoma. Iš latvių jos užrašyta 15 variantų, iš ukrainiečių – 4, baltarusių – 1, iš lietuvių – 26. Motyvas „Moteris vietoj gegutės (gaidžio)“ (AT 1029) aptinkamas kiek dažniau latvių (13 var.), suomių (38), švedų (12), norvegų (10), danų (25), airių (24), vokiečių (12), čekų (10), ukrainiečių (11) pasakose. Iš lietuvių žinomi 27 tekstai su šiuo motyvu. Šeimininkės įmetimas į vandenį (AT 1120) pasitaiko latvių (92 var.), estų (3), lyvių (4), suomių (17), švedų (8), danų (1), airių (1), ispanų (1), vokiečių (1), vengrų (2), serbų ir kroatų (3), rusų (26), ukrainiečių (20), baltarusių (9), graikų (4), turkų pasakose. Iš lietuvių užrašyta 84 tekstai su šiuo motyvu.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal