Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 2 268-130 Pasaka AT 826 – Apie vienų senelį, katras niekadas neja bažnyčian

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas

ANOTACIJA: Miške gyveno senelis, kuris maitindavosi tik šaknimis, grybais ir uogomis, o per dieną nieko kito nedirbdavo, tik per griovį šokinėdavo. Vienon griovio pusėn peršokęs, sakydavo: „Čia tau, Dieve!“, – kiton pusėn atšokęs, sakydavo: „Čia man, Dieve!“ Kartą velnias pasivertė į kunigą ir senelį pakvietė nors kartą ateiti į bažnyčią. Senelis bažnyčion atėjo tiesiai per ežerą, bet kojų nė nesušlapo. Bažnyčią rado pilną žmonių, o pakėlęs akis, pamatė du velniukus, ant jaučio odos nuodėmes (griekus) rašančius. Nebeturėdami vietos, velniukai odą ištempė ir ta perplyšo. Velniai nukrito, o vienas net ragą nusilaužė. Senelis susijuokė. Velniukas tą jo nuodėmę užrašė. Eidamas namo, senelis žengė per ežero vandenį, bet pradėjo grimzti. Parėjęs namo, niekada nebėjo į bažnyčią, tik per griovį šokinėjo, kalbėdamas: „Čia tau, Dieve!“ – „Čia man, Dieve!“

TURINYS:
Teksto 1995 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS-LEGENDOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 826, Velnias rašo žmonių nuodėmes, [27; 38]

MOKSLINIS KOMENTARAS Legendų pasaka apie velnią, rašantį bažnyčioje ant odos nusidėjėlius, yra žinoma: latviams – 17 var., lyviams – 4, estams, suomiams, švedams – 9, vokiečiams – 37, slovėnams, serbams ir kroatams – 2, ukrainiečiams – 11, rusams – 3, baltarusiams – 6. Iš lietuvių jos užrašyta 61 variantas. Ši legenda jau XIII–XIV a. buvo žinoma prancūzams, anglams, švedams ir kt.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:
http://www.knygadvaris.lt/?id=74&par=70&lang=lt&Gid=784 Teksto šaltinis

Spausdinti

Atgal