|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 275-134 Pasaka AT 1176 Apie vienų žmagų, katras velniui dūšių pažadėja ir paskui velnių apšidija PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Neturtingas žmogus gyveno ant pono žemės. Kartą ponas jį pasikvietė ir liepė sumokėti duoklę. Žmogus pinigų neturėjo, o ponas jam liepė nors iš pragaro (peklos) pinigų gauti ir atnešti. Eidamas keliu, žmogus sutiko ponaitį, kuris jam pažadėjo duoti pinigų, jei žmogus po trijų metų jam atiduos sielą (dūšią). Žmogus sutiko. Po trijų metų žmogus savo pačiai liepė padaryti misos ir prišutinti pupų. Valgė per dienas pupas ir gėrė misą - jam išsipūtė pilvas. Kai velnias atėjo, žmogus liepė jam išsižioti ir po to sielos iš burnos nepaleisti. Žmogus priperdė velniui į gerklę, o tas susičiaupė ir išlėkė pro duris. Žmogus ilgai ir laimingai gyveno. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE KVAILĄ VELNIĄ TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1176, Gaudo žmogaus sielą, [25; 6] MOKSLINIS KOMENTARAS Šis pasakų apie kvailą velnią tipas pasitaiko: latvių 5, suomių 30, švedų 61, danų 8, airių 4, vokiečių 44 tautosakoje. Pavienių variantų užrašyta iš estų, olandų, flamandų, prancūzų, italų, vengrų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, serbų ir kroatų ir kitų tautybių žmonių. Iš lietuvių užrašyta 31 variantas. Iš jų 25 vientisi. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |