|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 298-133 Pasaka AT 313A Apė vieną vienturtį sūnų, kurs pas velnią dvare tarnavo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Senukai turėjo sūnų. Kai jam suėjo dvidešimt metų, iškeliavo į pasaulį. Ilgai ėjęs priėjo dvarą su aukšta tvora, ant kurios smaigų žmonių galvų primaustyta. Nuėjęs pasiprašė darbo, o ponas jam pažadėjo, kad ir žentu galės būti. Kitą rytą ponas jam liepė eiti į girią, iškirsti ją, pasėti kviečių, juos sumalti ir iškepti pyragą iki vakaro. Vaikinas nukirto porą medžių ir verkia atsisėdęs. Jauniausia pono duktė atnešė jam pusryčių ir pasisiūlė galvą paieškoti. Kai vaikinas užmigo, ji susikvietė savo šeimyną, greitai viską padarė ir vakare padavė tam vaikinui pyragą, kad tėvui nuneštų. Kitą dieną liepė vaikinui su rėčiu išsemti ežerą ir dideles žuvis iškepus jam atnešti, o mažąsias į ežerą paleisti ir vandenį rėčiu atgal supilti. Nuėjęs prie ežero bando semti, bet kiek pasemia, viskas atgal išbėga, tai atsisėdo ir verkia. Atėjo pono duktė, vėl jam galvą glostė, tas užmigo, o šeimyna viską padarė. Vaikinas nunešė ponui išvirtas žuvis. Ponas tuomet liepė eiti ilsėtis prieš rytdienos užduotį. Atėjusi dukra papasakojo vaikinui, ką reikės rytoj daryti. Kitą rytą jam reikėjo prajodinėti ugnim besispjaudantį eržilą, kuriuo buvo ponas pasivertęs. Bet iš anksto žinodamas, ką daryti, nebijojo ir vis trankė per galvą, kol pono žmona pasakė, kad jau užteks ir nuvedė eržilą atgal į tvartą. Pritrankytas ponas parą niekaip negalėjo atsiversti į žmogų ir jo dukra nusprendė bėgti su vaikinu, nes suprato, kad atsivertęs tėvas užmuš jį. Bėga su medine klumpe vienu žingsniu dvi mylias, bet tėvas, pajutęs, kad dingo, pradėjo vytis, vienu žingsniu keturias mylias nubėgdamas. Išgirdusi, kad jau tuoj pavys, duktė pasivertė erškėčių krūmu, o vaikiną pavertė paukštuku. Tėvas neradęs jų grįžo namo. Tie vėl toliau bėga, o tėvas vėl veja. Išgirdo, kad jau pasivys, tai duktė pasivertė trobele, o vaikiną pavertė šuniuku. Grįžo tėvas namo jų neradęs, o jie pabėgo į miestą, ten susituokė ir liko laimingai gyventi. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 313 A, B, C, Mergaitė padeda pabėgti, [132; 60] MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka Stebuklingas bėgimas yra labai plačiai paplitusi ir populiari. A versija užrašyta iš latvių (152 var.), estų (35), suomių (101), lyvių (2), lapių (3), švedų (9), danų (82), ispanų (3), katalonų (4), flamandų (8), vokiečių (67), italų (10), rumunų (26), vengrų (12), čekų (11), slovėnų (10), serbų ir kroatų (26), lenkų (15), rusų (13), ukrainiečių (57), baltarusių (19), graikų (29), turkų (9) ir kt. Iš lietuvių užrašyta 85 variantai. W. Liungmano ir kitų tyrinėtojų manymu, tai viena iš labai senų pasakų. Jos motyvai siekia 2500 m. pr. m. e. laikus, jų aidas išlikęs antikiniuose mituose, pavyzdžiui, Argonautų sakmėje, Phrisos ir Heile mite. Šią pasaką 1933 m. yra tyręs A. Aarne (FFC XCII). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
