|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 301-134 Pasaka AT 756B Apė vieną klieriką, kurs peklon ėjo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Susirgo vieno ponio žmona. Išvažiavo jis į miestą pirkti vaistų, bet pakeliui įklimpo vežimas. Šaukėsi visų šventųjų niekas nepasirodė. Ėmė šauktis velnio ir atėjo toks ponaitis. Kai žmogus pažadėjo tam velniui atiduoti tai, ko namie nepaliko, kelias iš karto pasidarė geras. Grįžęs namo rado gimusį sūnų. Sūnus užaugo ir išleido jį kunigu mokytis. Kai tik sūnus grįždavo atostogų, tas žmogus vis pradėdavo verkti. Paskui papasakojo sūnui, kad dar negimusį jį velniui pažadėjo. Pasiėmęs šventinto vandens išėjo klierikas ieškoti velnio, kad sutartį atimtų. Girioje priėjęs trobelę įsiprašė nakvoti. Parėjęs žmogžudys sužinojo, kad klierikas eina į peklą, tai paprašė sužinoti, kokia lova skirta žmogžudžiui Jokūbui. Nuėjęs į pragarą, sūnus pradėjo visur šlakstyti šventą vandenį, velniai išsigandę išlakstė, bet rašto niekur neranda. Priėjęs pradėjo šlakstyt prirakintą Liuciferį, tas užstaugė ir atbėgo vėl visi velniai, ieško to popieriaus, bet neranda. Užstaugė vėl, tuomet atbėgęs kreivas velnias prisipažino ir atnešė raštą. Tada klierikas dar liepė jam parodyti Jokūbo lovą ir kreivis parodė, prieš tai sutaręs, kad pasodins jį į sostą. Pamatęs lovą, pilną kirmėlių, gyvačių, degančią ugnyje, peiliais ir smaigais išklotą, išėjo atgal. Sutikęs žmogžudį jam papasakojo apie lovą, ir tas pasiprašė išpažinties. Bet klierikas dar negalėjo išpažinties klausyti, tai pasodino į žemę lazdą, kuria žmogžudys žmones mušdavo, ir liepė jam burna keliais vandenį nešti, kol lazda prigis. Pažadėjo grįžti išklausyti išpažinties, kai jau galės. Grįžęs namo atidavė raštą tėvui, o žmogžudį pamiršo. Kartą, kai jau buvo kunigas, vėl važiavo pro tą girią ir pasiuntė vežėją paskinti užkvipusių obuolių, bet kai tas nori skinti, obelis pakelia šakas. Kunigas pats nuėjęs pamatė po obelimi kupstą, prakrapštęs samanas rado Jokūbą, išklausė jo išpažintį. Su kiekviena nuodėme vis obuolys nukrisdavo. Kai visi nukrito, kunigas peržegnojo Jokūbą ir tas į dulkes pavirtęs nuskrido į dangų. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS-LEGENDOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 756 B, Plėšikas Madėjas, [151; 13] MOKSLINIS KOMENTARAS Tai viena religinės pasakos apie plėšiką Madėjų versijų. N. P. Andrejevo (1927), tyrinėjusio šį siužetą, manymu, pasaka galėjo atsirasti viduramžiais šiaurės Prancūzijoje. AT ir kitų katalogų duomenimis, ši versija nėra labai išplitusi. Daugiausia variantų užrašyta iš airių 275. Jų užrašyta taip pat iš švedų 5, norvegų 1, serbų ir kroatų 41, baltarusių 3, ukrainiečių 23, rusų 9, čekų 16. Iš lietuvių užrašyta 164 variantai, dauguma jų vientisi, tik 11 sujungta su kitais tipais. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
