|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 280-139 Sakmė Kaip vienaj gryčiaj vis sakydava pra aukštinį: Lėksiu! PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Vienuose namuose vakarais vis kažkas ant lubų pradėdavo trinksėti, atsikišdavo aukštinis, ir pradėdavo sakyti: Lėksiu! Lėksiu! Žmonės bijodavo, todėl naktį išeidavo miegoti pas kaimynus. Kartą elgeta (ubagas) pasiprašė nakvynės. Naktį elgeta balsui atsakė, kad lėktų, jei nori išlėkė krūva pinigų. Elgeta norėjo pasiimti pinigus, bet balsas pasakė, kad jie skirti šeimininko dukteriai. Kitą vakarą šeimininko duktė pasakė "lėk sau kad nori" ir pinigai išlėkė. Nuo tada niekas pro aukštinį nešaukdavo. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Tradicinė sakmė apie užburtą lobį. Tekstų su analogišku motyvu (kažkas sako: Lėksiu, lėksiu!) užrašyta 92 variantai. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
