|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 316-142 Pasaka AT 613 Kaip brolis broliui akis išlupo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Neturtingas žmogus turėjo du sūnus protingą ir kvailą. Iškepęs paskutinę duoną davė jiems po gabalą ir liepė eiti kur akys mato. Išėjo broliai į girią ir protingasis pasiūlė pirmiausia suvalgyti kvailojo duoną, o paskui jo. Taip ir padarė, bet kai kvailasis vėl norėjo valgyti, gudrusis nebeduoda, sako, kad leistų kvailys jam akį išlupti, tada gaus. Kvailasis leido. Po kiek laiko vėl valgyti užsimanė ir turėjo antrą akį atiduoti. Brolis nuvedė jį aklą po laužu ir paguldė. Begulint iš trijų karalysčių atlėkė trys varnai ir ėmė šnekėtis. Pirmasis papasakojo, kad jų karalaitė serga, reikėtų iš po grindų ištraukti rupūžę ir suvalgydinti karalaitei rupūžės išvirtus plaučius, tada ji pasveiktų. Antrasis papasakojo, kad pas juos nėra vandens, bet po akmeniu vidury miesto yra šaltinis, reikėtų tik tą akmenį nuritinti ir visi turėtų vandens. Trečiasis pasakė, kad šiąnakt kris rasa ir visokie aklieji ta rasa akis susivilgę pradėtų matyti. Sulaukęs vakaro aklasis išlindo ir pradėjus vilgyti akis pamažu jos ataugo. Tuomet nuėjo pas karalių ir išgydė karalaitę pagal nurodymus, išgirstus iš varno. Karalius iš džiaugsmo padovanojo jam tris dvarus ir daug pinigų. Tada nuvažiavo į tą miestą, kur nebuvo vandens. Liepė nupirkti dvylika sartų arklių, pririšo juos prie akmens ir nuritino. Pradėjo bėgti vanduo, vos nepaskandino miesto. Važiuodamas namo sutiko brolį. Papasakojo jam viską, pasiūlė atiduoti vieną dvarą, bet tas nenorėjo, paprašė, kad ir jam akis išluptų ir po tuo pačiu laužu pakištų. Nors ir nenorėdamas, brolis išpildė jo norą. Atlėkę varnai nusprendė paieškoti, ar kas nesiklauso jų pokalbių, ir radę tą brolį užkapojo snapais, tik kaulai liko. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 613, Du keleiviai, [121; 23] MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka apie du keleivius, arba Teisybė ir Neteisybė, AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta iš: latvių 133, estų 22, suomių 87, švedų ir Suomijos švedų 21, danų 37, prancūzų 30, flamandų 10, vokiečių 54, rumunų 16, vengrų 13, slovėnų 14, serbų ir kroatų 10, lenkų 25, rusų 31, ukrainiečių 33, baltarusių 15, graikų 12, turkų 21, indų 16. Be to, mažiau negu po 10 variantų dar užrašyta iš keliolikos kraštų. Iš lietuvių užrašyta 151 variantas. Iš jų 126 vientisi. Šį pasakos siužetą ir jo paplitimą tyrinėjo R. Th. Christiansenas monografijoje Du keleiviai (1916). Seniausias šios pasakos užrašymas yra tarp kinų Tripitakos legendų, išverstų iš sanskrito (710 m.). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |