|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 324-145 Pasaka AT 301B Apė vieną galinčių, kalnavertį ir ilgabarzdį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Vienas žmogus turėjo labai stiprų sūnų. Bijodamas, kad sūnus nepradėtų žmonių mušti ir jo paties neužmuštų, tėvas liepė jam iš girios parvaryti kiaules. Tėvas tikėjosi, kad kiaulės jį pribaigs. Sūnus kaime prisirinko linų ir kanapių, nusipynė botagą ir parvarė visus šernus iš miško į tvartą. Visiems, davusiems jam linų ar kanapių, davė šernų, o likusius papjovė ir susūdė. Tada sūnus tėvo paprašė nupirkti jam vežimą geležies, iš kurios kalvis jam nukalė lazdą. Pasiėmęs lazdą sūnus iškeliavo į pasaulį. Eidamas sutiko kalnavertį, pasiūlė jam kartu keliauti. Paskui sutiko žmogų, kuris savo barzda galėjo upėje vandenį užlaikyti, jį irgi pasiėmė kartu. Beeidami priėjo užkeiktą dvarą, kuriame rado tik vieną vežėją. Paliko kalnavertį virti pietų, o patys išėjo medžioti. Kai kalnavertys išvirė pietus, atėjo ponas, primušė kalnavertį, suvalgė pietus, pridergė į katilą ir išėjo. Kalnavertis išvalęs puodą pradėjo virti iš naujo, o kai parėjo stipruolis su barzdočim, jiems pasakė, kad malkos šlapios. Kitą dieną paliko barzdočių, ir vėl tas pats pasikartojo. Trečią dieną liko stipruolis. Kai tas ponas atėjo, stipruolis lazda primušė jį ir prispaudęs barzdą paliko kluone. Atsivedė parodyt jo grįžusiems draugams, bet likusi tik barzda. Iš vežėjo sužinojo, kad šiaurėje po akmeniu yra skylė, pro kurią pralindęs tas ponas patenka į kitą savo dvarą, kuriame ir gyvena. Nuėję nuritino akmenį, nusivijo virvę ir stipruolis pririšęs lopšį nusileido į tą skylę. Ten pamatęs dvi panas pradėjo rėkauti, bet jos liepė nešūkauti, nes pabudęs ponas jį užmuš. Panos patarė ponui prie lovos pastatyti statinę su minkštuoju, o tolėliau su stipriuoju vandeniu. Stipruolis taip ir padarė, pats dar išgėrė stipriojo vandens ir nuėjęs pono kardu rėžė jam per pilvą, tas atsibudęs puolė gerti minkštąjį vandenį ir nualpo. Tada stipruolis kardu sukapojo poną į gabalėlius, paėmė brangius daiktus, tas panas, viską susodino į lopšį ir patraukė už virvės, kad draugai iškeltų. Kai jau turėjo pats kelti, įdėjo į lopšį akmenį ir draugai šiek tiek pakėlę nupjovė virvę. Bevaikščiodamas po aną pasaulį, stipruolis pamatė gripo vaikus ir užėjus audrai pridengė juos, kad ledai neužmuštų. Atsidėkodamas gripas išnešė jį į aną pasaulį, prieš tai tik turėjo stipruolis papjauti trisdešimt jaučių ir virš marių skrendant mėtyti gripui į nasrus jų kulšis. Kadangi kulšių neužteko, pabaigoj stipruolis nuo savęs mėsą nusipjovęs gripui sušėrė. Pernešęs per marias, gripas jas atkosėjo ir atgal prilipdė. Tuomet susirado barzdočių su kalnaverčiu ir panom tame užkeiktame dvare, išsiaiškino, kad kalnavertys kaltas dėl to, kad jį paliko, ir užmušė jį. O pats su barzdočium vedė tas panas ir gyveno dvare. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 301 B, Stipruolis ir jo bendrakeleiviai, [208; 32] MOKSLINIS KOMENTARAS Ankstyvieji pasakos užrašymai iš XVIII a. pradžios, o atskiri moty¬vai buvo žinomi prieš mūsų erą. AT ir kitų katalogų duomenimis, šios pasakos versijos variantų keletoje tautų užrašyta gana daug. Iš tokių paminėtina: latvių181 variantas, estų 50, suomių 171, prancū¬zų 86, vengrų 14, baltarusių 16, ukrainiečių 56, rusų 137 (A ir B versijos kartu), graikų 16. Iš lietuvių užrašyta 245 variantai. 30 variantų sujungti su kitais tipais, didžioji dauguma vientisa. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
