|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 334-148 Pasaka AT 567 Apė paukštaitę ir aukso kiaušinius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Vienas žmogus neturėjo kuo maitintis, todėl eidavo į girią, darydavo šluotas ir pardavinėdavo žmonėms. Kartą rado labai gražią paukštę, parsinešė ją namo, ji padėjo aukso kiaušinį, kurį žmogelis pardavė vienam ponui. Po kiek laiko padėjo ir antrą kiaušinį, ir vėl pardavė tam ponui. Ponas užsimanė paukštės, bet kai žmogelis ją atnešė, ponas pasisiūlė vesti žmogelio dukterį, o tą paukštę turės jiems iškeptą per vestuves patiekti. Taip ir padarė. Bet kol niekas nematė, žmogelio vaikai nusuko iškeptai paukštei galvą ir sparną ir suvalgė. Ponas atvažiavęs į vestuves pamatė, kad ne visas paukštis ir apsisukęs išvažiavo. O žmogelis išvarė savo vaikus. Verkdami jie atėjo į miestą ir pasiprašė pas vieną žmoną pernakvoti. Iš ryto žmona po vieno galva rado šimtą raudonųjų, o po kito auksinę plunksną. Nieko nesakiusi pasiėmė ir pakvietė juos dar užsukti pernakvoti. Tie pavaikščioję vakare vėl grįžo pas ją nakvoti. Po kiek laiko jie nuėjo į girią ir ten atsigulė miegoti, o ryte rado aukso plunksną ir šimtą raudonųjų. Nuėję į miestą gražiai apsirengė, nusipirko auksinius smeigtukus. Priėję kryžkelę nusprendė skirtis, į stulpą įsmeigė savo smeigtukus sakydami, kad jei ras vieną surūdijusį, reiškia, kokia bėda ar mirtis kitą ištiko. Pirmasis, kuris suvalgė paukščio galvą, nusipirko gražius namus ir karietą, susituokė. Po kiek laiko žmona išsiklausinėjo, iš kur jis ima pinigus ir sužinojusi pasitarė su seserimi, iškėlė balių ir davė savo vyrui suvalgyti tokio valgio, nuo kurio supykintų. Kai tas išvėmė paukščio galvą, žmona paėmė ją ir suvalgė. Dabar jau ji rasdavo po šimtą raudonųjų kas rytą ir taip pasipūtė, kad vieną dieną išvarė savo vyrą iš namų. Tas eidamas sutiko žmogų, kuris turėjo skraistę, kurią užsidėjęs tapdavai nematomu. Gavęs ją pasimatuoti, nuėjo nematomas. Iš kito tokiu pat būdu atėmė rimbą, kuriuo kertant per vandenį kelias atsirasdavo. Perėjo per marias, pateko į girią, kurioje neturėdamas ką valgyti, visokias žoles ėmė rinkti. Nuo vienos jam užaugo ragai, o nuo kitos nukrito. Prisirinkęs daugiau tų žolių grįžo į miestą, kuriame jo žmona gyveno, pasivertęs nematomu, pridėjo tų žolių, nuo kurių ragai užauga į maistą. Užaugo jo žmonai su seseria ragai, jokie daktarai nepagydo. Tada tas buvęs jos vyras pasisiūlė nuimti ragus. Pirmiausia seserį pririšo miške, lazda pavanojo, davė išgerti žolių ir nukrito ragai. Po to jau savo žmoną. Paskui pavertė žmoną kumele, o virėją arkliu ir nujojo pažiūrėti, kaip jo broliui sekasi. Pamatė, kad brolio smeigtukas šviesus ir gražus, o jo paties visas surūdijęs, nujojo pas brolį, kuris labai gražiai įsikūręs gyveno, liepė su ta kumele ir arkliu vežioti vandenį, kol pastips, o pats liko pas brolį gyventi iki gyvenimo pabaigos. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 567, Stebuklinga paukščio širdis, [37; 46] MOKSLINIS KOMENTARAS Ši stebuklų pasaka apie suvalgytą nepaprastą paukštį, AT ir kitų katalogų duomenimis, gausiai užrašyta iš latvių (134 var.), estų (15), suomių (52), norvegų (35), airių (132), prancūzų (12), vokiečių (33), lenkų (10), rusų (44), ukrainiečių (18), graikų (15), turkų (16), kanadiečių (10). O po vieną ar kelis variantus dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 87 variantai. W. Liungmano teigimu, seniausias pasakos pėdsakas apytikriai iš 1000 m. e. m. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
