Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 3 348-153 Pasaka AT 1358C + AT – – Apė girios sargo sūnų, kunigą ir poną Reimoną

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Girios sargas turėjo sūnų, kuris labai mėgo šaudyti. Neapsikentęs tėvas išvarė jį. Vaikinas pasisiuvo krepšį, įkišo į jį vanagą ir išėjo. Atėjęs pas vieną ūkininką prašėsi nakvynės, bet šeimininko nebuvo namie, o jo žmona nenorėjo priimti. Tada jis užlipo ant aukšto ir pamatė, kaip ta žmona privirė degtinės, mėsos ir atėjo pas ją kunigas. Nuėjo jie abu į lovą, bet grįžo šeimininkas. Tada kunigas palindo po krosnimi, o vyrui žmona liepė valgyti bulves. Vaikinas nusileido iš aukšto ir vėl pasiprašė nakvynės, šeimininkas leido jam nakvoti, davė bulvių valgyti. Vaikinas suspaudė krepšyje vanagą, kad tas sukarktų, ir pasakė ponui, kad vanagas sako, kad krosnyje yra mėsos. Pasiėmė tą mėsą, pradėjo valgyti. Tada vėl suspaudė ir pasakė apie degtinę. Išgėrė degtinės. Tada sako, kad po krosnim yra velnias. Šeimininkas paprašė išvaryti jį ir kai vaikinas užpylė katilą verdančio vandens, išbėgo kunigas iš po krosnies, bernai jį bėgantį pagaliais primušė. Kitą rytą šeimininkas paprašė parduoti vanagą už šimtą dolerių, o šeimininkė davė dar šimtą, kad pasakytų, kaip tą vanagą užmušti. Vaikinas pasakė, kad reikia ant jo myžti. Šeimininkė taip ir padarė, bet vanagas griebė jai už kojos ir laikė. Atėjo kunigas drabužių pasiimti, šeimininkė liepė ir jam myžti ant paukščio, o tas sugriebė ir kunigą už kojos. Grįžęs šeimininkas primušė abudu ir dar nusiuntė juodą eržilą tam vaikinui, kad tokį gerą paukštį pardavė. Vaikinas ant eržilo nujojo į miestą, kuriame niekas arklių nebuvo matęs. Paklaustas, kas čia per gyvūnas, papasakojo, kad tai ponas Reimonas, kas jį turi, tas neina baudžiavos. Susidėję žmonės nupirko eržilą už tris šimtus dolerių. Vaikinas nusipirko namus ir ramiai sau gyveno. O kai atėjo pas tuos žmones rinkti baudžiavos, tie neduoda, sako, turi savo naują poną. Atjojo pats ponas ant asilės pažiūrėti, kodėl jam nemoka baudžiavos. Išleido eržilą iš tvarto ir tas puolė prie asilės, ponas išsigandęs puolė bėgti ir po tiltu nušokęs nuo asilės pasislėpė. Eržilas pripuolė prie asilės, o paskui nubėgo atgal į kaimą. Ponas parjojo ir daugiau niekad nebevarė tų kaimiečių į baudžiavą.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1358 C, Juokdarys parodo meilužį, [48; 24]

TIPOLOGIJA:    AT - Ponas ir eržilas

MOKSLINIS KOMENTARAS Ši juokų pasakos versija, katalogų duomenimis, užrašyta iš latvių (8 var.), rusų (4), ukrainiečių (3), baltarusių (3), rumunų (6), indų (3). Iš lietuvių užrašyta 76 variantai. Antra dalis – „Ponas ir eržilas“ (AT –). Iš šitokių dviejų siužetų sudarytų pasakų užrašyta 11 variantų.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal