Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 195-92 Pasaka AT 569 + 306 – Kaip viens karaliaus tarnas ėjo dyvų ieškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Vienas karalius nežinojo, kas yra dyvai ir išsiuntė tarną jų surasti. Tarnas ėjo, ėjo ir priėjo trobelę. Ten pasiprašė bobos, kad leistų nakvoti. Toji perspėjo, kad jos sūnūs yra žmogžudžiai ir liepė lįsti po pečium. Naktį grįžę žmogžudžiai gyrėsi kas ką užmušęs, o vienas patiesė staltiesę, ant kurios atsirado valgyti ir gerti. Kai visi užmigo, tarnas paėmė staltiesę ir pabėgo. Bėgdamas sutiko žmogžudį, kuris turėjo lazdą. Žmogžudys paprašė valgyti, tarnas patiesė staltiesę ir abu pavalgė. Tuomet žmogžudys pasiūlė mainyti lazdą, kuri visus sumuša, į staltiesę. Tarnas sutiko. Paėjus kiek toliau tarnas liepė lazdai užmušti žmogžudį ir atimti staltiesę. Paskui sutiko žmogų, turintį krepšį, į kurį viską galima sukišti. Vėl išmainė į staltiesę, bet paskui tarnas lazdai liepė žmogų užmušti ir susigrąžino staltiesę. Taip paskui įsigijo kirvį, kuris viską iškerta, ir rimbą, kuris viską kas užmušta atgaivina. Tuomet tarnas atgaivino visus užmuštuosius ir grįžo pas karalių. Parėjęs šalia rūmų per naktį pasistatė sau namus. Karalius ryte labai nustebęs siuntė tarnus žiūrėti, kas per rūmai. Paskui karalius prašė tarno, kad sužiūrėtų, kur naktimis einanti jo duktė. Naktį tarnas nusekė dukterį per varinę, sidabrinę, auksinę ir deimantinę girią, kur visur nusilaužė po šaką, į dvarą, pilną velnių. Ten tarno krepšys paėmė karalaitei žiedą ir batą. Paskui grįžęs viską parodė karaliui. Kitą dieną velniai atvažiavo ir pagrobė karaliaus dukterį. Kai toji pamatė, kad ją veža peklon, prašė tarno, kad jai padėtų. Tas liepė krepšiui visus velnius surinkti, o lazdai juos sumušti. Paskui parvežė karalaitę, o karalius ją ištekino už to tarno.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 569, Krepšys, skrybėlė ir ragas, [17; 15]

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 306, Prašoktos kurpaitės, [33; 10]

MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka apie stebuklingus daiktus (AT 569) – krepšį, skrybėlę, ragą ir pan., – katalogų duomenimis, užrašyta iš latvių (13 var.), estų (4), suomių (12), švedų (2), norvegų (1), danų (14), airių (44), prancūzų (5), katalonų, flamandų (11), vokiečių (18), vengrų (10), slovėnų (2), rusų (12), ukrainiečių (10), baltarusių (4). Iš lietuvių užrašyta 33 variantai. 15 iš jų sujungti su kitų siužetų tekstais. Panašūs stebuklingi daiktai minimi pasakoje „Staltiesė, avinėlis ir krepšys“ (AT 563), „Nepaprasti daiktai“ (AT 518), „Trys magiški daiktai ir stebuklingi vaisiai“ (AT 566) ir kt. Seniausiu pasakos užrašymu, W. Liungmano teigimu, laikomas tekstas iš budistinių legendų rinkinio „Jataka“ (nuo 400 m. pr. Kr. iki 400 Kr. m.). Stebuklų pasakos „Prašoktos kurpės“ (AT 306) daugiau kaip 10 variantų užrašyta iš: latvių (123), danų (13), islandų (14), airių (33), vokiečių (12), vengrų (14), čekų (12), rusų (25). Po vieną ar kelis variantus užrašyta iš estų, suomių, švedų, lapių, norvegų, prancūzų, ispanų, austrų, rumunų, slovėnų, serbų ir kroatų, ukrainiečių, graikų, turkų ir kt. Iš lietuvių užrašyta 43 variantai.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal