|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 202-94 Pasaka AT 566 Apė tris sūnus ir karaliaus dukterį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Gyveno vyras ir žmona, turėjo tris sūnus. Mirus motinai vaikai iškeliavo į pasaulį. Priėję mišką rado besikūrenančią ugnį ir apsistojo. Nakčiai liko budėti jauniausias sūnus. Naktį privažiavo moteris, kuri, pasišaukusi jaunėlį, davė staltiesę ir pasakė, kad kai tik norės valgyti ar gerti, reikia staltiesę patiesti ir visko iš karto atsiras. Dar davė tabokinę, kurią atidarius atsiras gražus namas su sargyba. Moteriai dingus, jaunėlis sumanė patikrinti, ar tikrai visa tai tiesa, ką toji sakė. Nesakęs nieko broliams išsitiesė staltiesę ir pavalgė. Broliams nubudus juos taip pat pavalgydino ir pagirdė. Paskui priėjo lauką netoli karaliaus dvaro. Jaunėlis išsitraukė tabokinę stovi namas, kurį saugo sargybiniai, o jie sau viduj geria, valgo ir miega. Karaliaus duktė, pamačiusi naują namą, nusprendė eiti pažiūrėti, kas ten. Vyriausiasis brolis, pamatęs, kad kažkokia gražuolė šmirinėja apie langus, užsimanė ją leisti vidun. Jaunėlis nesutiko, sako, gal ką blogo padaryti nori, bet galiausiai nusprendė ją įsileisti. Broliai karalaitei parodė staltiesę ir tabokinę, o kai jie sumigo, karalaitė viską pavogė ir pabėgo. Tuomet broliai nusprendė eiti skirtingais keliais. Jaunėlis beeidamas priėjo girią, kurioje labai kvepėjo obuoliai. Radęs suvalgė kelis obuolius ir iš karto jam ant kaktos išdygo du ragai. Paskui priėjo upelį, kurį perbridus nuo kojų nukrenta mėsa. Toliau priėjo obelį, kurios suvalgius vaisių nukrito ragai. Beeidamas toliau priėjo purviną upelį ir jį perbridus kojos vėl apaugo mėsa. Jaunėlis pasiėmė abiejų rūšių obuolių bei vandens ir grįžo į karaliaus miestą. Karaliaus dukra, susigundžiusi obuolių kvapu, jų labai užsimanė. Suvalgius obuolį išdygo ragai. Niekas negalėjo jai padėti. Po kurio laiko jaunėlis grįžęs miestan apsiskelbė, kad gali nuimti ragus. Tai padaryti sutiko su sąlyga, jeigu pastatys jam trobą. Kaip prašė taip padarė. Tada įsivedė trobon karalaitę ir pasakė, jog turi prisipažinti viską, ką bloga ir kam per gyvenimą padariusi, tada ragai nukris. Karalaitė viską papasakojo, bet apie staltiesę ir tabokinę nutylėjo. Jaunėlis apipylė ją vandeniu, pradėjo nuo jos kristi mėsos, tuomet išsigandusi prisipažino. Atgavęs daiktus apliejo karalaitę drumstu vandeniu, davė kitų obuolių ir ji iš karto pasitaisė. Karalius pasiūlė jam vesti dukrą, bet jis tenorėjo, kad leistų namus pasistatyti ir ramiai gyventi. Paskui susirado brolius ir visi gyvena. Karalius neapkentęs konkurento iškvietė jį kautis. Bet nepavyko jo nei nušauti, nei nudurti. Vėl pasiūlė tapti žentu ir galiausiai jis sutiko. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 566, Ragai (fortŪnatas), [96; 60] MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka Trys magiški daiktai ir stebuklingi vaisiai (AT 566), katalogų duomenimis, gausiai užrašyta iš latvių (55 var.), estų (23), suomių (80), švedų (14), danų (25), airių (85), prancūzų (27), vokiečių (23), rusų (45), ukrainiečių (17), baltarusių (11), graikų (16), turkų (17). Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 180 variantų. Pagal šią pasaką apie 1440 m. sukurtas romanas Fortunatus (išsp. 1509). Vėliau buvo daug kartų literatūriškai apdirbta, skelbta liaudies knygelėse. O atskiri fragmentai, motyvai aptinkami jau Apulėjaus kūryboje (II a.), kinų Fupitako (IV a.) ir indų Sukasaptati rinkiniuose (W. Liungmanas). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
