Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 3 373-170 Pasaka AT 1539 – Kaip vienas pavargėlis vokiečius apgavo

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Vienas žmogus gaudydavo gyvus gyvūnus ir pardavinėdavo. Kartą pagavo kiškį ir nugabeno į miestą parduoti. Vienas vokietis priėjęs ėmė domėtis, kas čia per gyvulys. Žmogus jam pasakė, kad čia labai greitas pasiuntinys, tereikia ant kaklo užkabinti laiškelį ir nuneš kur tik paliepsi. Vokietis kaip tik kėlė vestuves ir reikėjo daug giminių sukviesti, tai nusipirkęs kiškį už devyniasdešimt rublių užkabino jam laiškelį ir pasiuntė pas gimines. Laukė laukė, bet nebesulaukė kiškio, liko svečiai nekviesti. Atėjus turgaus dienai nuėjo su draugu ieškoti to žmogaus, žiūri, kad tas vilką pardavinėja. Ėmė jį barti, kad per kiškį tiek bėdos turėjo, bet tas žmogus sako, kad turbūt nepasakė kiškiui, pas ką bėgti, tai tas matyt ir dabar tebebėgioja. Vokiečiai prisiminė, kad tikrai nepasakė ir nusipirko iš žmogaus vilką už du šimtus rublių, nes jiems pasakė, kad tai yra avių veislininkas – jei per naktį uždarai su avimis, tai kitą rytą dvigubai daugiau jų randi. Vokiečiai parsivedę vilką uždarė su avimis, o kitą dieną rado visas išpjautas. Nutarė užmušti tą žmogų ir nuėję susirado turguje. Tas žmogus sutiko eiti su vokiečiais, bet pradžioj paprašė, kad trumpam paleistų, o grįžęs pasiūlė nueiti išgerti į karčemą. Ten visi gerai pavalgė ir atsigėrė, o išeidamas žmogelis pakreipė kepurę ir pasakė šeimininkui „riktik“, o tas atsakė „riktik“. Po to dar į kitą karčemą nuėjo ir vėl tą patį padarė. Vokiečiai viską jam atleido ir nusipirko iš jo kepurę už tūkstantį rublių. Nuėję į miestą valgė, gėrė, išeidami pakreipė kepurę ir sako „riktik“, o šeimininkas jiems atsako, kai užsimokėsit, tada ir bus „riktik“. Supykę nuvažiavo pas tą žmogų į namus, o tas paprašė palaukti, kol padarys žmonai pinigų. Nuėjęs užmovė jai ant galvos puodą, į kurį prieš tai pinigų įdėjo, apvyniojo skudurais ir trinktelėjo lazda per galvą. Pabiro pinigai, o vokiečiai užsimanė tos lazdos. Nusipirkę už pusantro tūkstančio rublių bando ir jie taip kaip tas žmogus daryti, bet tvoję iš jėgos užmušė savo žmonas. Tada jau tikrai įpykę nujojo vėl pas tą žmogų. Surišę jam rankas ir kojas įkišo į maišą ir nusivežė skandinti. Kadangi buvo žiema, vokiečiai, palikę maišą vežime, užėjo degtinės išgerti, o tas žmogus rėkia, kad nemoka nei skaityti, nei rašyti, o jį karaliumi renka. Vienas ponas išgirdęs apsikeitė vietomis, pats įlindo į maišą, o žmogelis įlipęs į to pono karietą nuvažiavo. Vokiečiai ežere iškirto eketę ir įmetė maišą. Po kiek laiko sutiko tą žmogų karieta bevažinėjantį ir klausia, iš kur jis gavo tokius arklius ir karietą. Žmogelis papasakojo, kad jį nusivedę po vandeniu į gražų sodą, davė išsirinkti kokį tik nori vežimą su arkliais ir išleido namo. Vokiečiai paprašė, kad ir juos įmestų į eketę. Žmogelis taip ir padarė. Liko jam tų vokiečių namai ir turtas, kuriuose sau ramiai gyveno.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1539, Gudruolis ir gobšuolis, [143; 75]

MOKSLINIS KOMENTARAS AT 1539 tipas labai populiarus ir plačiai paplitęs. Jis siejasi su AT 1525, 1535 tipais. „Verdančio puodo“ motyvas įsiterpia į raštiją nuo 1260 m. AT ir kitų katalogų duomenimis, iš latvių užrašyta 202 variantai, iš suomių – 253, Suomijos švedų – 21, estų – 32, švedų – 18, airių – 154, vokiečių – 29, italų – 17, serbų ir kroatų – 13, ukrainiečių – 23, baltarusių – 24, rusų – 54, graikų – 29, turkų – 35, indų – 32. O nuo 1 iki kelių variantų šis pasakos tipas užrašytas dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių jis užrašytas 218 kartų. 144 variantai vientisi, kiti sujungti su kitais pasakų tipais. Dažniausiai jungiama su AT 1535.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal