Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 3 378-171 Pasaka AT 1640 – Apė galingą kareivį

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Vienas neturtingas žmogelis, kai tik gaudavo grašį, iš karto eidavo į viešbutį ir pragerdavo. Girtas miegodavo pievoje prie šaltinio. Kartą labai išalkęs susirado kišenėje duonos plutą, pamirkė vandeny ir pasidėjo šalia, kad suminkštėtų. Laukdamas užmigo, o pabudęs pamatė, kad plutą apipuolė musių krūva. Supykęs rėžė kumščiu ir suskaičiavo, kad užmušė septynis šimtus musių ir dar septynis varmus. Nuėjęs į valsčių pasigyrė, o ant kaktos aukso raidėmis užrašė, kad galingas kareivis, vienu užsimojimu užmuša septynis šimtus žmonių ir septynis galiūnus. Po to grįžo prie šaltinio ir toliau sau miegojo. Pro šalį važiavo generolas ir liepė savo vežėjui iš šaltinio pasemti vandens. Vežėjas pamatęs girtuoklį su užrašu ant kaktos papasakojo generolui, ir tas atėjo pats pasižiūrėti, kas ten per galiūnas miega. Pažadinęs jį priprašė, kad važiuotų kartu, nes jam į karą reikia. Parsivežęs generolas pavalgydino, pagirdė, davė arklį ir liepė joti į karą. Kareivis paprašė prasčiausios kumelės ir jodamas atsiskyrė nuo visų, nujojo į girios pusę, o ten jo kumelė įsipainiojo į kartuves. Priešų kareiviai, pamatę atjojantį įsipainiojusį į kartuves, išsigando ir pabėgo. Grįžo su visais kareiviais ir generolas jiems iškėlė didžiulį balių. Po to paprašė, kad sugautų miške pasislėpusius žmogžudžius. Kareivis nuėjo į pagirį ir rūko pypkę. Išlindę iš urvo žmogžudžiai perskaitė užrašą ir pasikvietę į svečius kareivį ėmė klausinėti, kodėl jis toks stiprus. O kareivis pasakė, kad rūko tokias žoles, nuo kurių pasidaro stiprus. Kai žmogžudžiai ėmė prašyti tų žolių, kareivis liepė vieniems kitus surišti virvėmis ir tada duos jiems parūkyti, nes kitaip jie užmuš vienas kitą nuo tų žolių. Žmogžudžiai kuo stipriausiai surišo vieni kitus, paskutinį jau pats kareivis surišo. Jiems pasakė, kad eina parnešti žolių, o pats nuėjo pas generolą ir liepė siųsti vežimus, kad vežtų į dvarą žmogžudžius. Paskui generolas paprašė kareivio, kad padėtų susitvarkyti su liūtu, kuris miške žmones puola ir sudrasko. Kareivis paprašė į pagalbą dar dešimties kareivių ir nuėjo į girią. Ten liepė kareiviams eiti į vieną pusę, kad pabaidytų liūtą, o pats nuėjo į kitą, tikėdamasis pabėgti. Bet kaip tik sutiko liūtą ir šoko slėptis už ąžuolo, o liūtas kai griebė, tai nagai įstrigo ąžuolo kamiene. Tada kareivis paėmė liūtą už kojos ir pasišaukė kitus. Tie atbėgę sušaudė, subadė liūtą ir grįžo visi pas generolą. Generolas išleido už kareivio savo dukterį ir paliko jiems visą savo karalystę.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1640, Drąsus siuvėjas, [93; 40]

MOKSLINIS KOMENTARAS Paskelbto teksto pirmosios dvi pastraipos – iš AT 1640 pasakos apie „galiūną“, kuris vienu kirčiu kelias muses užmušė ir kuriam toliau dėl to laimingai klojosi. Šis pasakos tipas paplitęs daugelyje kraštų, randamas jau kinų „Tripitakoje“. Užfiksuotas: latvių – 87, estų – 13, suomių – 60, švedų – 23, airių – 277, prancūzų – 19, vokiečių – 40, slovėnų – 11, serbų ir kroatų – 23, rusų – 22, ukrainiečių – 9, baltarusių – 5, graikų – 12, turkų – 44, indų – 25 tautosakoje. Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų bei etninių grupių.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal