Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 3 206-95 Pasaka AT 551 – Apė karaliaus sūnus: du gudru ir vieną kvailą

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Gyveno kartą karalius ir turėjo tris sūnus: du protingus, o trečią kvailį Joną. Kartą karalius susirgo ir pasiuntė savo sūnus ieškoti jam vaistų, o tas, kuris jų atneš, gaus visus tėvo turtus. Du vyresnieji išėję greitai pinigus iššvaistė ir bijo grįžti namo. Jonas priėjęs prie marių sutiko jautį, kuris patarė nukeliauti į kitą karalystę per lekiantį ir britvų tiltus, nes ten galima rasti stebuklingo vandens, kuris tėvą pagydysiąs. Jaunėlis nukeliavo į tą karalystę, pasisėmė vandens. Vienam kambary rado miegančią gražuolę ir ją pamylėjo, o ant sienos parašė, kas toks esąs. Grįždamas pakeliui sutiko brolius. Tiedu Joną miegantį apvogė – sukeitė jo stebuklingą gydantį vandenį su paprastu. Karalius, atsigėręs brolių vandens, iš karto pasijuto geriau, o kai išgėrė Jono – blogiau, tad supykęs liepė tarnui jaunėlį vesti girion, užmušti, o kaip įrodymą atnešti jam akis ir liežuvį. Tarnas, pasigailėjęs Joną paleido, o karaliui nunešė šuns akis ir liežuvį. O anoj karalystė tai gražuolei gimė sūnus, kuris vis norėjo sužinoti kas jo tėvas. Pana atvyko pas karalių ir reikalauja atsiųsti Joną. Tarnas prisipažino, kad nenužudė ir karalius liepė rasti. Jonas, išgirdęs, kad jo ieško, pats grįžo namo. Pana paklojo gelumbės kilimą, kuriuo atjojo Jonas pas sūnų. Tuomet vedę tą paną, o tėvą ir brolius užmušė ir valdė abi karalystes.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 551, Gydantis vanduo, [21; 6]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie sūnus, kurie ieško karaliui stebuklingų vaistų, žinoma daugelyje tautų. Atskiri motyvai siekia III tūkstantmetį pr. m. e., pvz., Gilgamešas ieško gyvybės vandens. O ankstyvieji pasakos užrašymai Europoje – iš XII–XIII a. AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta: latvių – 137 variantai, suomių – 78, švedų – 20, danų – 28, airių – 70, vokiečių – 56, prancūzų – 13, čekų – 16, vengrų – 15, ukrainiečių – 14, rusų – 33, prancūzų kanadiečių – 37. Be to, po keletą variantų užrašyta iš baltarusių, lenkų ir dar keliolikos tautų. Tarp lietuvių pasakų turime užrašytus 27 šio tipo variantus. 5 iš jų sujungti su kitais tipais. Skelbiamas tekstas išsiskiria retomis detalėmis, kaip antai: klūpantis vilkas, meška ir pan. (plg. su šiam tipui priklausančia 106 pasaka).

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal