|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 338-168 Pasaka AT 1585 Apie tai, kaip kadu neverta kitas makyt ta, kų pats žinai PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Kartą žmogus nuėjo į turgų ir žydams pirkėjams pasakė namie turįs parduoti gražų jautį, nors jokio jaučio neturėjo. Penki žydai jautį pasakė pirksią ir kiekvienas sumokėjo dalį pinigų į rankas. Kai kitą dieną atėjo pas žmogų, tas pasakė jų nepažįstąs. Žydai žmogų apskundė ponui. Eidamas į teismą (sūdą), žmogus sutiko pono liokajų. Liokajus paprašė atiduoti pusę pinigų ir pasakė kaip elgtis pas poną. Kai ponas paklausė kaip viskas buvę, žmogus pakišo pono panosėn du suglaustus pirštus ir pasakė Uššš! Ponas supyko ant žydų, kad pusgalvį atvedę ir išvarė visus lauk. Žmogui išėjus, liokajus jį pasivijo ir paprašė atiduoti žadėtus pinigus, bet žmogus tik prikišo pirštus panosėn ir pasakė Uššš! TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1585, Advokato patarimas, [14; 1] MOKSLINIS KOMENTARAS AT ir kitų katalogų duomenimis, ši juokų pasaka apie gudruolį, apgavusį patarėją, užrašyta iš: latvių 10, suomių 15, rusų 3, ukrainiečių 5, baltarusių 1, čekų 6, slovėnų 1, serbų ir kroatų 3, vokiečių 13, olandų 3, flamandų 6, prancūzų 3, katalonų, airių 53, škotų 3, italų 1, graikų 2, indų 2 ir kt. Iš lietuvių užrašyta 15 variantų. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |