|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 381-172 Pasaka AT 1640 + 1060 + 1084 Apė vieną kurpių ir jo veikalus PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Du vargingai gyvenę senukai turėjo sūnų. Labai jį lepino, leido mokytis, bet kadangi buvo išdykęs, nelabai ką teišmoko. Tėvai atsiėmė vaiką iš mokslo ir išleido mokytis kurpiaus mokslo. Pabaigęs mokytis sūnus ėmė dirbti, bet nedaug uždirbdavo, o ir ką uždirbęs, tuoj pragerdavo. Pas vieną ūkininką prisiuvo daug batų ir gavęs atlyginimą nuėjo į karčemą. Gėrė kelias dienas, po to paprašė šeimininko rūgusio pieno, o jo suvalgęs užmigo. Kadangi buvo vasara, jam bemiegant į pieną prilindo daugybė musių. Pabudęs jis jas rankoje suspaudė ir užmušė. Suskaičiavęs, kad užmušė šimtą musių, užsirašė ant popierėlio, kad iš pirmo karto šimtą gyvybių atima ir prisiklijavęs ant kaktos išėjo į lauką. Kadangi buvo girtas, nugriuvo į griovį. Pro šalį važiavo ponas ir perskaitęs užrašą ant kaktos pasiėmė kartu, kad išvarytų dvylika žmogžudžių iš jo miško. Parsivežęs pavalgydino, pagirdė ir parodė jam tą mišką. Kurpius išėjo į mišką nieko nepasiėmęs. Girioje rado takelį, juo nuėjo iki girios vidurio ir rado akmenį, kurį nuvertęs pamatė laiptus. Nusileidęs laiptais rado gryčioje mergą prie žiburio siuvančią. Merga jam liepė pasislėpti nuo žmogžudžių už krosnies, bet kurpius atsisėdo ant suolo. Parėję žmogžudžiai perskaitė užrašą ant kurpiaus kaktos ir pasisveikino su juo, paskui kartu pavalgė ir išėjo į girią. Kurpius gyrėsi viską mokantis ir žmogžudžiai paprašė ir juos ko nors išmokyti. Kurpius jiems liepė prisirauti beržo šaknų, buomą pririšti prie dviejų tvirtų medžių, o pats pasidarė bizūną. Tada liepė žmogžudžiams pririšti vieniems kitus prie buomo, paskutinį pririšo pats ir ėmė vanoti juos bizūnu. Žmogžudžiai ėmė prašytis paleidžiami, o kurpius liepė jiems prižadėti išeiti iš girios ir daugiau niekad negrįžti. Žmogžudžiai viską prižadėjo, kad tik nemuštų, ir kurpius nusivarė juos visus iki pono dvaro, kur jis buvo balių iškėlęs. Ten dar kartą liepė pažadėti, kad negrįš į girią ir paleido juos. Ponas kurpių apdovanojo, o kitas ponas užsiprašė, kad iš jo girios išvarytų liūtą. Išėjo kurpius į girią pasiėmęs kalvio kūjį ir rūgusio pieno. Priėjęs kelmą jį nuvertė ir iš po jo išlindo liūtas. Kurpius pasiūlė jam pažiūrėti, kuris iš jų stipresnis ir sugebės išspausti sultis iš akmens. Liūtas sutiko ir suradęs akmenį taip suspaudė, kad tas į miltus pavirto. Kurpius suspaudė rūgusio pieno gniužulą ir išbėgo sultys. Tada nusprendė pažiūrėti, kuris garsiau rėkia, kai liūtas užriaumojo, šakos nuo medžių nukrito, o kai atėjo kurpiaus eilė, jis užrišo liūtui akis, kad jos nuo rėkimo neiškristų, ir pasiėmęs kūjį trenkė liūtui į kaktą. Liūtas ėmė prašyti, kad kurpius neberėktų ir pažadėjo jo klausyti. Kurpius atsivedė liūtą pas poną, o po to išvarė į kitą karalystę ir daugiau liūto niekas nebematė. Tas ponas, iš kurio miško išvarė žmogžudžius, kurpiui padovanojo vieną dvarą, o antrasis ponas ištekino už kurpiaus savo dukterį. Karalius, išgirdęs apie kurpiaus žygdarbius, pasiūlė jam pusę karalystės, jei nugalės jo kariuomenę. Kurpius nusipirko arklį, kuris buvo kariuomenėj buvęs, ir paprašė, kad jį pririštų prie arklio. Arklys, pamatęs kariauną, ėmė labai greitai bėgti, o kurpius išsigandęs bandė užsikabinti už kryžiaus, bet kryžius buvo papuvęs, lūžo ir liko jo rankose. Kariuomenė, pamačiusi kurpių visu greičiu atjojantį su kryžiumi rankose, labai išsigando ir nusprendė pasiduoti. Taip kurpius gavo pusę karalystės. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE KVAILĄ VELNIĄ TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1640, Drąsus siuvėjas, [93; 40] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1060, Spaudžia akmenį, [2; 110] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1084, Kas garsiau sušvilps ar suriks, [0; 87] MOKSLINIS KOMENTARAS Paskelbto teksto pirmosios dvi pastraipos iš AT 1640 pasakos apie galiūną, kuris vienu kirčiu kelias muses užmušė ir kuriam toliau dėl to laimingai klojosi. Šis pasakos tipas paplitęs daugelyje kraštų, randamas jau kinų Tripitakoje. Užfiksuotas: latvių 87, estų 13, suomių 60, švedų 23, airių 277, prancūzų 19, vokiečių 40, slovėnų 11, serbų ir kroatų 23, rusų 22, ukrainiečių 9, baltarusių 5, graikų 12, turkų 44, indų 25 tautosakoje. Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų bei etninių grupių. Kvailo velnio pasakų grupei priskiriami šie siužetų tipai. Jie labai paplitę ir populiarūs. AT ir kitų katalogų duomenimis, AT 1060 Akmenį spaudžia užrašyta: latvių 132 kartus, suomių 144, estų 14, švedų 73, norvegų 24, airių 49, vokiečių 27 ir t. t., iš viso 32 šalyse. Iš lietuvių užrašyta 109 variantai. O motyvas apie apgaulingas varžybas (Kas stipriau išrėks AT 1084) pasitaiko latvių (87 var.), lyvių (2), estų (1), suomių (67), švedų (9), norvegų (2), danų (1), katalonų, vokiečių (5), austrų, vengrų (4), čekų (8), slovėnų (1), serbų ir kroatų (1), ukrainiečių (21), rusų (24), baltarusių (5) pasakose. Iš lietuvių užrašyta 85 variantai. Pabaigos motyvas primena pasaką apie mešką, netyčia kryžių nulaužusią ir su juo važiuojančią (AT 116). Šis pasakojimas apie mešką, važiuojančią su kryžiumi, Lietuvoje užrašytas 20 kartų. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
