|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 360-181 Pasaka AT 613 Apie du braliu: sukčių ir teisingų PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Du broliai, kurių vienas buvo artojas, o kitas muzikantas, išėjo į pasaulį (svietą). Priėję kryžkelę, perskaitė užrašą, jog tas, kuris suksiąs į dešinę, eisiąs teisybės keliu, bet turėsiąs daug vargo, o tas, kuris suksiąs į kairę, eisiąs suktybės keliu ir linksmai gyvensiąs. Artojas pasuko į dešinę ir ilgai klaidžiojo po mišką. Vieną kartą susitiko brolį muzikantą, kuris pasuko į kairę ir linksmai gyveno, pilnas kišenes visko prisikišęs. Artojas paprašė brolio, kad duotų valgyti, bet tas artojo paprašė už maistą atiduoti vieną akį. Artojas buvo labai alkanas ir sutiko. Po kurio laiko vėl brolį susitiko ir už bandelę antrą akį leido išlupti. Iš sopulio artojas apalpo, o kai atsigavo, išgirdo kažką aukštai kalbantis. Vienas balsas sakė, kad už devynių žingsnių esąs akmuo, o po juo gyvo vandens šaltinis. Antras balsas pasakė, kad sergančią karalaitę (karaliūčią) tik tas vanduo galintis pagydyti. Trečias balsas liepė apie vandenį niekam nesakyti. Po to trys paukštės nuskrido. Artojas susirado akmenį ir išsigydė akis, o po to tuo vandeniu pagydė karalaitę. Karalius už dukters išgelbėjimą artojui atidavė dukterį ir karalystę. Karalienė vyro ėmė prašyti, kad parodytų gimtinę. Jiems bevažiuojant per mišką, pasirodė apiplyšęs valkata. Arkliai pasibaidė ir išvertė karalių su karalienę į griovį. Karalius pažino brolį, davė jam maisto ir papasakojo apie gyvybės vandenį. Muzikantas pradėjo miegoti po brolio nurodytu medžiu. Kartą išgirdo kalbantis tris paukštes. Jos suprato, kad kažkas jų paslaptį išsiaiškinęs, todėl pagriebė po medžiu gulėjusį muzikantą, vieną koją pririšo prie vieno medžio viršūnės, kitą prie kito ir perplėšė per pusę. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 613, Du keleiviai, [121; 23] MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka apie du keleivius, arba Teisybė ir Neteisybė, AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta iš: latvių 133, estų 22, suomių 87, švedų ir Suomijos švedų 21, danų 37, prancūzų 30, flamandų 10, vokiečių 54, rumunų 16, vengrų 13, slovėnų 14, serbų ir kroatų 10, lenkų 25, rusų 31, ukrainiečių 33, baltarusių 15, graikų 12, turkų 21, indų 16. Be to, mažiau negu po 10 variantų dar užrašyta iš keliolikos kraštų. Iš lietuvių užrašyta 151 variantas. Iš jų 126 vientisi. Šį pasakos siužetą ir jo paplitimą tyrinėjo R. Th. Christiansenas monografijoje Du keleiviai (1916). Seniausias šios pasakos užrašymas yra tarp kinų Tripitakos legendų, išverstų iš sanskrito (710 m.). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
