Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 410-182 Pasaka AT 1536A – Apė kunigą ir jo varganistą

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Kunigas penėjo šimtą ančių. Atėjęs vargonininkas jas išsmaugė. Kitą dieną kunigas kviečia vargonininką pasitarti, ką daryti su tom antim, o vargonininkas pasiūlė jam atiduoti. Kunigas davė, tai tas parsinešęs nupešė ir suvalgė. Kitą kartą kunigas penėjo šimtą jaučių. Vargonininkas vėl visus išmušė. Kunigui klausiant ką daryti, vargonininkas vėl paprašė jam atiduoti. Sykį kunigas išvažiuodamas į balių uždarė skrynion šeimininkę, įdėjo valgyti ir nunešė pas vargonininką, kad toji paklausytų, ką jis šneka. Kai vargonininkas pradėjo pasakoti pačiai apie kunigo antis ir jaučius ir kad reikia dabar pinigus išvilioti, šeimininkė neiškentusi ir prašnekusi. Vargonininkas atrakino skrynią, užsmaugė šeimininkę, prikimšo pilną gerklę sūrio ir vėl užrakino. Kunigas grįžęs rado negyvą šeimininkę, galvojo, kad užspringo sūriu. Pasikvietė vargonininką, siūlo jam pinigų, kad paslėptų negyvėlę. Tas nunešė ją į kluoną ir padėjo ant šiaudų. Vakare kunigas išsiėmęs pinigus skaičiavo, kad duotų vargonininkui, o tas tuo tarpu atnešė šeimininkę ir pabarškino po langais. Kunigas išsigandęs pabėgo, o vargonininkas pasiėmė visus pinigus. Ryte kunigas vėl prašo paslėpti šeimininkę. Vargonininkas nunešė į vieno ūkininko daržą, patupdė prie kopūsto, o rankon įdėjo peilį. Ūkininkas pamatęs pagalvojo, kad ji vagianti kopūstus ir trenkė per žandą. Vargonininkas pradėjo šaukti, kad užmušė kunigo šeimininkę. Ūkininkas prašė niekam nesakyti, davė tūkstantį rublių, o pats šeimininkę nunešė ir paslėpė.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1536 A, Moteris skrynioje, [101; 12]

MOKSLINIS KOMENTARAS Juokų pasakos versija apie moterį skrynioje, AT ir kitų katalogų duomenimis, yra labai išplitusi. Jos variantų nemaža užrašyta iš: latvių – 100, estų – 32, suomių – 130, švedų – 13, norvegų – 9, airių – 245, prancūzų – 10, vokiečių – 10. O po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų bei etninių grupių. Iš lietuvių užrašyta 114 variantų. Iš jų 102 – vientisi.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal