|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 437-200 Pasaka AT 325 Apė netikusį vaiką, kurį velnias mokino PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Vienas tėvas turėjo vaiką, kuris buvo visai netikęs, tad nusprendė jį parduoti, kad ir velniui. Beeinant tėvas sutiko vokietuką, kuris buvo velnias, jam ir atidavė sūnų mokyti. Bet pasislėpęs žiūrėjo, ką velnias darys. O velnias turėjo dar du vaikus ir sukūręs didelę ugnį visus tris įstūmė. Kai tie iššoko, klausė, ar jau jie išmoko. Taip pakartojo tris kartus. Kitą rytą vaikas parbėgęs namo pasakė tėvui, kur jis stovės, kai velnias lieps iš trijų jį atskirti. Tėvas atėjęs pasakė, kad jo sūnus iš dešinės pusės. Bet velnias liepė ateiti kitą dieną, o vaikas vėl atbėgęs pranešė tėvui kur stovės. Ir taip tris kartus. Po trečio karto velnias jau atidavė sūnų tėvui. Sūnus pasivertė į gražų arklį ir liepė tėvui vesti jį parduoti, tik kamanas pasilikti. Tėvas taip ir padarė, o grįžęs rado sūnų jau namie. Kitą dieną tas pats atsitiko, tik sūnus pasivertė į jautį. Trečią dieną tas pats su avinu. Ketvirtą kartą sūnus į arkliuką pasivertė, bet tėvas pamiršo kamanas nuimti ir velnias nusipirko su kamanom. Nuvedė pas kalvį pakaustyti, o arklys ėmė prašyti kalvio, kad nuimtų jam kamanas. Kai tik nuėmė, arklys pavirto zuikiu ir ėmė bėgti. Velnias pasivertė kurtu ir ėmė vytis. Tada zuikis pavirto į paukštį, o velnias į vanagą. Taip ir gaudė vienas kitą palei marias, kai jau beveik prisivijo, paukštis pasivertė žiedu, o vanagas višta ir ėmė ieškoti to žiedo. Bet žiedas virto vanagu ir sudraskė vištą. Grįžusiam sūnui tėvas iškėlė didelį balių, o vėliau ir vestuves. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 325, Burtininkas ir jo mokinys, [151; 21] MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka Burtininkas ir jo mokinys (AT 325) yra labai paplitusi. Nemaža variantų užrašyta iš latvių (138), estų (30), suomių (35), danų (46), airių (189), vokiečių (45), serbų ir kroatų (20), lenkų (24), rusų (45), ukrainiečių (20), graikų (19), turkų (36), indų (13). Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Lietuvių turima 180 variantų. Tik 21 iš jų kontaminuoti. Ankstyvų šios pasakos pėdsakų, pasak W. Liungmano, atskleista antikinėje ir vėlesnėje raštijoje. Hesiodui priskiriama pasaka apie Heraklio kovą su Periklymenosu, Ovidijaus Metamorfozės, mongolų Siddhi-Kūr, persų Hesar Afsaneh, turkų Septynių išminčių versija ir t. t. O pats pasivertimų į įvairius gyvūnus motyvas, ypač pirmajame epizode, nuolat pasitaikantis pasivertimas į arklį leidžia manyti, kad pasaka negalėjo atsirasti anksčiau negu maždaug 2000 m. pr. Kr. ir sietina su hetitų bei gretimų kultūrų pasauliu. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
