Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 3 209-96 Pasaka AT 550 – Apė du išmintingu ir vieną kvailą karaliaus sūnų

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Gyveno karalius ir turėjo tris sūnus: du protingus ir vieną kvailą. Karalius sode turėjo obelį su auksiniais obuoliais, kuriuos kasnakt vis kažkas vogdavo. Protingieji sūnūs pasiryžo naktį patykoti ir sugauti vagį, bet nepavyko, užmigo. Paskui ėjo kvailasis saugoti ir pamatė, kad atskrendanti aukso paukštė obuolių skinti. Norėjo sulaikyti, bet nespėjo, tik išpešė iš jos plunksną. Karalius užsimanė tos paukštės ir pasiuntė sūnus jos ieškoti. Tie bejodami prijojo kryžkelę: du buvo laimės keliai, kuriais pasuko vyresnieji, o trečias prapulties, kuriuo nujojo jaunėlis. Bejodamas kvailasis sutiko vilką, kuris sakė, kad reiksią jo pagalbos, tad pasisiūlė keliauti kartu. Kai jie prijojo karalystę, kurioje gyveno paukštė, vilkas liepė kvailiui imti paukštę, bet neliesti jos narvo. Kvailys nepaklausė ir kai paėmė narvą, tas pradėjo skambėti, visi pabudo, primušė kvailį ir liepė atvesti arklį, jei nori gauti paukštę. Kvailys nukeliavo su vilku į kitą karalystę. Ten vilkas liepė imti tik arklį, neliesti balno. Kvailelis jo nepaklausė, įkliuvo, o už arklį liepė parvesti iš kitos karalystės paną. Vilkas pamokė kvailį, kad atskris trys paukštės, dvi negražios, o viena graži, pasidės plunksnas ir eis maudytis, tai tuomet turi paimti trečiosios plunksnas ir neatiduoti, kol ta jo nepabučiuos. Kvailys taip ir padarė. Paskui apgavo karalių ir neatidavė nei paukštės, nei žirgo, nei mergos ir iškeliavo pas tėvą. Kai vilkas nusprendė eiti sau, kvailį įspėjo, kad kai suras brolius, jie bandys jį iš pavydo užmušti. Broliai pamatę, kad kvailiui pasisekė, užmušė jį, o grįžę tėvui pasisakė, kad jie viską rado. Vilkas sužinojęs, kad trečiasis brolis negyvas, prašė, kad varnas parneštų gydančio vandens ir atgaivino kvailį. Tas grįžęs viską papasakojo karaliui. Tuomet jis vyresniuosius pasmerkė mirti, o jaunėlis susituokė su ta pana ir liko karaliumi.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 550, Paukštis, žirgas ir karalaitė, [138; 7]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka „Auksinio paukščio ieškojimas“ yra labai populiari. AT ir kitų katalogų duomenimis, daugiau kaip 10 variantų užrašyta iš latvių (166), suomių (55), švedų (26), norvegų (16), airių (225), prancūzų (29), vokiečių (41), rumunų (13), vengrų (11), slovėnų (16), lenkų (29), ukrainiečių (19), rusų (30), graikų (17), turkų (21), indų (27), iš Amerikos žemyno (83) ir kt. Iš lietuvių užrašyta 158 variantai. Didžioji jų dauguma vientisi, nesujungti su kitais tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal