|
Istorijos objektas PAVADINIMAS: Legenda apie Kęstutį ir Birutę ANOTACIJA: 16 a. į Lietuvos metraščius įtrauktas epinis pasakojimas apie Kęstučio ir Palangos vaidilutės Birutės vedybas. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ISTORIJA | VALSTYBĖ | VALDOVO INSTITUCIJA | DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOJIMAI | ISTORINIAI PASAKOJIMAI MOKSLINIS KOMENTARAS Legenda apie Kęstučio ir Birutės vedybas vienas iš lietuvių istorinio epo pasakojimų, patekusių į Lietuvos metraščius. MOKSLINIS KOMENTARAS Legenda apie Birutę tapo besiformuojančio lietuvių epo dalimi, kartu ir vienu romantiškiausių pagoniškosios epochos aidų vėlesnėje Lietuvos kultūroje ir istorijoje. MOKSLINIS KOMENTARAS Lietuvos metraštyje išliko pasakojimas apie Kęstučio žmoną Birutę. Šis pasakojimas pasirodė vėliau, nes pereinamajame į vidurinįjį metraščių sąvadą Krasinskio nuoraše nėra. Jis aiškiai vėliau įterptas į pagrindinį tekstą. Gedimino šeima nurodoma ir trumpajame metraščių sąvade. Tačiau pasakojimas apie Birutę įterptas tik viduriniajame metraščių sąvade toje vietoje, kur kalbama apie Gedimino sūnų Kęstutį. Kęstutis, būdamas Trakuose, sužinojo apie mergelę Birutę, pagonių papročiais tarnavusią dievams Palangoje. Ji buvusi žemaičių bajoro duktė. Pasakojime sakoma, kad Kęstutis pats nuvykęs į Palangą ir prašęs jos būti jo žmona. Birutė atsakiusi, nes ji buvo pasišventusi dievams. Tada kunigaikštis ją paėmęs prievarta, atsigabenęs ir vedęs. Į vestuves jis sukvietęs savo brolius. Po to pasakojama, kad Kęstutis perkėlęs savo sostinę į Naujuosius Trakus, vietą tarp ežerų. (...) Po to, kai 1382 m. buvo nužudytas Kęstutis, kilo versija, kad Jogaila ir Skirgaila nužudė ir Kęstučio žmoną Birutę. (...) Vytautas siekė apkaltinti Jogailą ir pateisinti savo veiksmus prieš jį. Vygandas Marburgietis, įvykių vienalaikis, rašė, kad Kęstutis 1382 m. ją nusiuntęs į Brestą, kur ji Kęstučio priešų buvo paskandinta. Kryžiuočio Konrado Zelnerio laiške Vytautui taip pat minima, kad Vytauto tėvas ir motina žuvo nuo Skirgailos ir Jogailos. Jogaila Konstancos bažnytiniame suvažiavime 1415 m. teisinosi dėl to: jis tvirtino, kad Vytauto motina nebuvo nužudyta, o garbingai baigė gyvenimą, ir jos kapas pagarboje laikomas. Lietuvos metraščiai nieko nemini apie Birutės mirtį. Neužsimena apie tai nė tų laikų kronikos. Pasakojimas apie Birutę, kaip atskiras rašinys, sukurtas ne anksčiau kaip 15 a. pradžioje. Galėjo būti užrašas netgi asmens, kuris atsiminė dar Vytauto gimimą ir jo gimimo vietą. Tai, be abejo, turėjo būti dvasiškis, užrašęs tą pasakojimą, dar Vytautui gyvam esant, nes tas pasakojimas labai jam palankus. Į Lietuvos metraštį jis patekęs vėliau. Nežinia, ar šis pasakojimas išėjęs iš liaudies. Galėjo būti ir priešingai užrašytas kanceliarijoje, o iš ten vėliau jau patekęs į liaudį. (...) M. Strijkovskis išskyrė net atskirą skyrių Kęstučio vedyboms. Jis rėmėsi Lietuvos metraščiais, bet juos detalizavo. M. Strijkovskis, o, juo sekdamas, ir A. Kojelavičius, nurodė net [Kęstučio ir Birutės] vedybų datą 1370 m. (...) CHRONOLOGIJA: Viduramžiai (ankstyvieji) CHRONOLOGIJA: Naujieji laikai (renesanso epocha) LOKALIZACIJA: Palanga, m., , Palangos sav., Klaipėdos apskr., Lietuvos Respublika LOKALIZACIJA: Trakai, m., , Trakų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
