TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=1756&back=home

TERMINAS: TRAKŲ VAIVADIJA

APIBRĖŽIMAS: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis teritorinis vienetas, išaugęs iš Trakų kunigaikštystės.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Horodlės (1413 m.) privilegija Trakuose ir Vilniuje įkūrė pirmąsias LDK dignitorijas, didžiuosius vietininkus paversdama vaivadomis ir skirdama jų pavaduotojus - kaštelionus. Taip Trakų kunigaikštystė virto Trakų vaivadija. Trakų vaivadijos centras buvo Trakų valsčius, tiesiogiai valdomas paties vaivados. XVI a. pradžioje jis pradėtas vadinti pavietu. Kelis lietuviškosios vaivadijos dalies valsčius ir Guzko valsčių Pagiryje taip pat administravo Trakų vaivada. Kai kurie jų, pvz., Žiežmarių, turėjo savo vietininkus ar laikytojus, kitus valsčius vaivada valdė tiesiogiai: Upytę, Kurklius (jų duoklės buvo skiriamos specialiai vaivadai išlaikyti). Šis valsčių skaičius nebuvo pastovus. Panašiai kaip ir Vilniaus vaivadijoje, būta Trakų tijūnijos, kurios tijūnas rezidavo Senuosiuose Trakuose. Jo žinioje buvo Aukštadvario ir Jiezno dvarai su valsčiais. Per XV a. buvo iš naujo apgyvendinta Trakų vaivadijai priklausanti Užnemunė. Dauguma naujų gyventojų į ją atsikėlė iš Kauno ir žemiau jo esančių Panemunės apylinkių, tik pietinėje Užnemunės dalyje apsigyveno išeiviai iš Pietų Lietuvos. Pirmiausia buvo įsisavintos arčiau Nemuno esančios žemės, kuriose net ir sunkiausiu XIV a. antrosios pusės metu buvo išlikę daugiau gyventojų. Kolonizacinis srautas slinko į vakarus, kolonistai pleištais skynėsi į išvešėjusias girias. Naujai besisteigiantys laukai nutįsdavo link Prūsijos sienos, ir būdingu Užnemunės administraciniu vienetu tapo traktas. Nemaža kairiosios Nemuno pakrantės dalis buvo priskirta ne Trakų vaivadijai, o Žemaičių seniūnijai (konfesiniu požiūriu - Žemaičių vyskupijai), kadangi jos kaimai susidarė iš Nemuno žemupio dešiniojo kranto atsikėlėlių. XVI a. pradžioje Užnemunėje jau atsirado miestelių, dvarų ir parapijų. Bielsko privilegija (1564 m.) ir II Lietuvos statute (1566 m.) vaivadijų ir pavietų teritorija, ribos ir struktūra dabar buvo griežtai apibrėžti, jų urėdai tvirtai reglamentuoti. Visa didžioji kunigaikštija dabar susidėjo iš šių vaivadijų: Vilniaus, Trakų, Žemaičių (ji buvo laikoma seniūnija), Polocko, Naugarduko, Vitebsko, Brastos, Minsko, Mstislaulio, Palenkės, Voluinės, Kijevo, Braclavo. Vaivadijos buvo suskirstytos į pavietus. Trakų vaivadijoje buvo 4 pavietai: Trakų, Gardino, Kauno, Upytės.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | VIDURAMŽIAI | VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI | administraciniai regionai | LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ
ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | VIDURAMŽIAI | VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI | administraciniai regionai | LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ

SUSIJĘ TERMINAI:
VILNIAUS VAIVADIJA
ŽEMAIČIŲ SENIŪNIJA

ATITIKMENYS:
ang. The Trakai province (voivodeship)
Mokomasis anglų kalbos žodynas, Vilnius: 2002.

TERMINO ŠALTINIAI:
GUDAVIČIUS, E. Lietuvos istorija. Vilnius: 1999, t.1, p. 95, 383, 390-397.

Trakų vaivadija. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1988, t. 4, p. 335.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-10-15 astro@moletai.omnitel.net
8-383-45424; 8-610-97107.

©: Sukūrimas, Rimvydas Laužikas Lietuvos istorijos institutas

Atgal