Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=1758&back=home

TERMINAS: VILNIAUS VAIVADIJA

APIBRĖŽIMAS: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis teritorinis vienetas, išaugęs iš Vilniaus kunigaikštystės.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Horodlės (1413 m.) privilegija Trakuose ir Vilniuje įkūrė pirmąsias LDK dignitorijas, didžiuosius vietininkus paversdama vaivadomis ir skirdama jų pavaduotojus - kaštelionus. Taip Vilniaus kunigaikštystė virto Vilniaus vaivadija. Į pietus nuo Neries Vilniaus vaivadijai priklausė lietuviški Medininkų, Ašmenos, Krėvos, Lydos, Raudondvario ir Markovo valsčiai su savo dvarais, Nemėžio dvaras. Ypatingą vietą užėmė paties Vilniaus valsčius: tai buvo vadinamojo Vilniaus tijūnijos pavieto centras. Vilniaus tijūno jurisdikcijai priklausė Užnerio (į šiaurę nuo Neries) ir kai kurie Neries kairiojo kranto valsčiai, kuriuose buvo Nemenčinės, Linkmenų, Dysnos, Ažo, Troškūnų, Švenčionių dvarai. Šiame areale būta stiprių Kernavės, Ukmergės, Utenos, Medininkų, Krėvės, Lydos, Nemėžio pilių, XV a. praradusių karinę reikšmę ir tapusių svarbiais dvarų centrais. Anykščiai XVI a. antrą dešimtmetį išryškėjo kaip besiformuojantis pavieto centras. Sena Šėlos tradicija siejo Rokiškio dvarą su Anykščių laikytojo jurisdikcija. Vilniaus vaivadijos lietuviškųjų valsčių areale vis dėlto dar daugiau svėrė kairiosios Neries pusės ekonominis potencialas. Būtent joje labiau išsidėstė tiek Aleksandro II, tiek Zigmanto II itinerarai, kai jie gyveno Lietuvoje. Šiaurėje, kaip svarbus centras, išsiskyrė Breslauja su stipria pasienio pilimi ir peraugančiu į miestą miesteliu. Į ją gravitavo jos pačios, taip pat Ukolo, Drysos, Olesko, Drisvetų, Vydžių, Smalvų, Apso (su dvaru) valsčiai. Tačiau Brėslaujos vietininkas (XVI a. pradžioje virtęs laikytoju) tik vykdė Vilniaus vaivados nurodymus. Rytiniam Vilniaus vaivadijos pakraščiui priklausė anksčiau įėję į Vitebsko žemę Mohiliovo, Kniažičių, Teterino, Obolcų valsčiai. Pastarajame dar nebuvo nutautėję Algirdo čion atkelti lietuvių kaimai. Naugardukas Vilniaus vaivadijoje išlaikė savo ypatingą padėtį kaip buvęs atskiras kunigaikštijos centras. Jo vietininkai išliko savarankiški, jais buvo skiriami didikai: Petras Mantigirdaitis (1431-1452 m.), pirmaisiais XVI a. metais - kunigaikštis Simonas Alšėniškis, Petras Hlebavičius, Albertas Goštautas, kunigaikštis Jonas Glinskis. Didžiuoju kunigaikščiu tapus Zigmantui II, Naugarduko vietininkas imtas vadinti vaivada. Stipri mūrinė Naugarduko pilis leido gyvuoti kitiems vietiniams urėdams - pilininko, arklidininko, raktininko. Naugarduko pavietui priklausė Naujasodžiu (Kubarkos), Horodečnos, Bretenos, Basino, Polbreho, Doliatičių, Liubčios, Ostašino, Nehnevi-čių, Polonajos, Koreličių, Sveržino, Cirmos, Polonkos, Počiapovo, Liachovo, Bobro valsčiai. Kariniu atžvilgiu Vilniaus vaivados žiniai buvo priskirtos Slucko, Klecko kunigaikštijos pietuose, Mstislaulio, Zaslaulio, Drucko, Solomerečės kunigaikščių žemės - rytuose. Centre dar buvo išlikę Giedraičių, Alšėnų, Svyrių, Trobų kunigaikščiai, tačiau jų valdos faktiškai virto ponų ar net bajorų (ypač tai pasakytina apie lietuvius katalikus Svyrių ir Giedraičių kunigaikščius) dvarais. Visi jie taip pat turėjo atvesti savo karių kontingentus Vilniaus vaivadai. Bielsko privilegija (1564 m.) ir II Lietuvos statute (1566 m.) vaivadijų ir pavietų teritorija, ribos ir struktūra dabar buvo griežtai apibrėžti, jų urėdai tvirtai reglamentuoti. Visa didžioji kunigaikštija dabar susidėjo iš šių vaivadijų: Vilniaus, Trakų, Žemaičių (ji buvo laikoma seniūnija), Polocko, Naugarduko, Vitebsko, Brastos, Minsko, Mstislaulio, Palenkės, Voluinės, Kijevo, Braclavo. Vaivadijos buvo suskirstytos į pavietus. Vilniaus vaivadijoje buvo 5 pavietai: Vilniaus, Ašmenos, Lydos, Ukmergės, Breslaujos.

SUSIJĘ TERMINAI:
TRAKŲ VAIVADIJA
ŽEMAIČIŲ SENIŪNIJA

ATITIKMENYS:
ang. The Vilnius province (voivodeship)
Mokomasis anglų kalbos žodynas, Vilnius: 2002.

TERMINO ŠALTINIAI:
GUDAVIČIUS, E. Lietuvos istorija. Vilnius: 1999, t.1, p. 95, 383, 390 - 397.

Vilniaus vaivadija. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1988, t. 4, p. 556.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-10-15 astro@moletai.omnitel.net
8-383-45424; 8-610-97107.

Atgal