Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=1760&back=home

TERMINAS: VOKIEČIŲ ORDINO VALSTYBĖ

APIBRĖŽIMAS: Vokiečių vienuolių - riterių ordinas, įkurtas Palestinoje, per Akos miesto apsiaustį 1198 m. Pavaldus popiežiui ir Šv. Romos imperijos imperatoriui.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Aukščiausias valdymo organas - kasmet vykstantis aukščiausių pareigūnų susirinkimas - generalinė kapitula. Vykdomoji valdžia priklausė Didžiajam magistrui, generalinės kapitulos renkamam iki gyvos galvos. Ūkinius reikalus tvarkė Didysis komtūras, kariuomenei ir transportui vadovavo Didysis maršalas. Kiti pareigūnai: iždininkas, špitolininkas, drabužininkas. Šių dignitorių kolegija privalėjo kontroliuoti Didįjį magistrą ir esant reikalui turėjo teisę jį nušalinti. 1226 - 1230 m. susitarimais su Mozūrijos kunigaikščiu Konradu gavo dalį Kulmo ir teisę plėsti savo teritorijas į prūsų žemes. Užkariautose prūsų žemėse sukūrė Vokiečių ordino valstybę su sostine Marienburge (nuo 1309 m., iki tol Didysis magistras rezidavo Venecijoje). Valstybė buvo suskirstyta į komtūrijas (tiesiogiai pavaldžios ordinui) ir vyskupijas. Nuo 1283 m. intensyviai puldinėjo Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę. Po 1387 m. Lietuvos krikšto neteko formalaus pagrindo puldinėti LDK, o LDK sąjunga su Lenkija pakeitė jėgų santykį Ordino nenaudai. Nepaisant to, Vokiečių ordino valstybė aktyviai dalyvavo XIV a. pab. Vytauto ir Jogailos dinastinėse kovose (1390 m. didžiausias puolimas prieš Vilnių). Nesėkmingi 1409 - 1433 m. karai su LDK, Lenkija, Čekija susilpnino Vokiečių ordino valstybę. Sustiprėjo vidaus prieštaravimai tarp pasauliečių ir dvasininkų, feodalų ir miestiečių dėl dalyvavimo valstybės valdyme. 1440 m. buvo sudaryta Prūsijos sąjunga - miestiečių ir pasauliečių riterių organizacija, kovojusi prieš Kryžiuočių ordino įtaką valstybėje. Jie 1454 m. pradėjo sukilimą prieš ordiną ir su visomis Prūsijos žemėmis pasidavė Lenkijos karaliui Kazimierui. Dėl to Trylikos metų kare (1454 - 1466) su Lenkija Kryžiuočių ordino valstybė prarado dalį teritorijų (Pamarį, Kulmą, ir kt.), o sostinę teko perkelti į Karaliaučių. 1470 m. Didysis magistras prisiekė vasalinę priklausomybę Lenkijos karaliui. XV a. pab. - XVI a. pr. nesėkmingai stengėsi išsivaduoti iš vasalinės priklausomybės (1521 - 1522 m. karas). Plintant reformacijai Vokietijoje, 1525 m. Didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis perėjo į Liuteronybę, Vokiečių ordino valstybę paskelbė pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste.

ŽEMESNI LYGMENYS:
LIVONIJA
PRŪSIJOS KUNIGAIKŠTYSTĖ

SUSIJĘ TERMINAI:
LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ

SINONIMIJA:
KRYŽIUOČIŲ ORDINO VALSTYBĖ Kryžiuočių ordinas. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1986, t.2., p.406-408.

ORDINO VALSTYBĖ Kryžiuočių ordinas. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1986, t.2., p.406-408.

ATITIKMENYS:
ang. Dominios of the Teutonics Order
Istoriniai žemėlapiai iš Euratlas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: .

ang. State of the Teutonic Order
Istoriniai žemėlapiai iš Euratlas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: .

TERMINO ŠALTINIAI:
GUDAVIČIUS, E. Lietuvos istorija. Vilnius: 1999, t.1.

Kryžiuočių ordinas. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1986, t.2., p.406-408.

Teutonic order. Iš The Catholic Encyclopedia [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:http://www.newadvent.org./cathen/.

Ī÷åšźč čńņīščč Āīńņī÷ķīé Ļšóńńčč. Źąėčķčķćšąä, 2004, ń. 37-85.

BOOCKMAN, H. Vokiečių ordinas. Vilnius: 2003.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-10-15 astro@moletai.omnitel.net
8-383-45424; 8-610-97107.

Atgal