TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=2666&back=home

TERMINAS: Seimas

APIBRĖŽIMAS: Aukščiausia įstatymų leidybos institucija.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
LDK atsirado XV a. II pusėje. Iš pradžių seimu buvo vadinamas Ponų tarybos suvažiavimas. Kazimiero valdymo metais jų buvo 14, Aleksandro - 3, Žygimanto Senojo - 19, Žygimanto Augusto - 3. Rinkdavosi Vilniuje arba Lietuvos Brastoje. Svarstė krašto gynybos, karo tarnybos, sienų ir pilių priežiūros, teismų ir privilegijų reikalus. Be ponų tokiuose seimuose dalyvaudavo ir bajorai, tačiau jie neturėjo balso teisės ir patvirtindavo, ką nuspręsdavo ponai. Tokie nutarimai turėjo tik patariamąją reikšmę, tačiau didysis kunigaikštis jiems pritaręs, jau nebegalėdavo atšaukti. Tuo tarpu Lenkijoje 1493 m. Piotrkave buvo sukurtas naujas seimas iš dviejų rūmų - Senato ir žemių pasiuntinių (atstovų) seimo. Šiame seime sprendžiamąjį balsą įgavo bajorija. LDK toks seimas buvo įtvirtintas tik po 1565 m. seimo ir administracinės reformos, kurios metu visa LDK teritorija buvo suskirstyta į pavietus (28), kurių seimeliuose pavietų bajorija rinkdavo po du atstovus į seimą. Po Liublino unijos 1569 m. atstovai buvo renkami į bendrą Lenkijos-Lietuvos seimą. Seimą šaukdavo karalius, o tarpuvaldžiu Gniezno arkivyskupas. Nuo 1673 m. kas trečias seimas vykdavo LDK, Gardine. Žinomi ordinariniai (paprasti) seimai kas du metai šaukiami 6 savaitėms, ekstraordinariniai (nepaprasti), šaukiami dviems savaitėms skubiems reikalams svarstyti. Tarpuvaldžiu rinkdavosi 2 savaičių konvokaciniai, 6 savaičių elekciniai, kuriuose buvo renkamas valdovas, 2 savaičių karūnaciniai, kurio metu būdavo karūnuojamas valdovas. Pacifikaciniai seimai vykdavo valdovui ir bajorijai arba susikivirčijusioms didikų grupuotėms sutaikyti, o abdikacinis vykdavo valdovui atsisakius sosto. Raitąjį seimą skelbdavo į visuotinį šaukimą susirinkusi bajorija kai dėl nuolatinio seimų ardymo negalėdavo posėdžiauti įprasti seimai. Konfederaciniai seimai, žinomi XVIII a., organizuoti bajorų norint išleisti kokį nors įstatymą arba pasiekti kokių nors tikslų. Tam seime būdavo organizuojama konfederacija. Tokiame seime klausimai spręsti paprasta balsų dauguma, jame negaliodavo liberum veto teisė.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ISTORIJA | VALSTYBĖ
ISTORIJA | VALSTYBĖ

ŽEMESNI LYGMENYS:
Ponų taryba
LDK seimas po Liublino unijos
Seimelis
Didžiojo kunigaikščio taryba
Konfederacija
Ketverių metų seimas

SUSIJĘ TERMINAI:
Ponų taryba
VALDOVO INSTITUCIJA

ATITIKMENYS:
lenk. sejm
K. Avižonis, Lietuvos istorijos terminų žodynas, Roma, 1978, p. 421.

rus. seim
K. Avižonis, Lietuvos istorijos terminų žodynas, Roma, 1978, p. 421.

lot. comitia
K. Avižonis, Lietuvos istorijos terminų žodynas, Roma, 1978, p. 421.

ang. sejm


ang. diet

TERMINO ŠALTINIAI:
M. Jučas, Seimai ir seimeliai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 623; K. Avižonis, Rinktiniai raštai, t. 4, Vilnius, 1994; Istorijos žodynas, Vilnius, 2003, p. 361.

ILIUSTRACIJA: Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 627.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gitana Zujienė 2005-12-17

©: Adaptavimas, Gitana Zujienė Lietuvos istorijos institutas

Atgal