TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=355&back=home

TERMINAS: KOPLYTĖLĖ

APIBRĖŽIMAS: Religinio arba memorialinio pobūdžio paminklas. Smulkiosios architektūros rūšis.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Liaudies meistų darbo medinės koplytėlės yra paplitusios visoje Lietuvoje. Jos skirstomos į ant žemės stovinčias, prie medžio prikalamas, stulpines koplytėles. Ant žemės stovinčios koplytėlės daugiausiai paplitusios Žemaitijoje. Jos yra karkasinės konstrukcijos, įstiklintos, keturkampės, vienaaukštės arba dviaukštės, statomos ant akmeninio arba mūryto pamato. Aukštaitijoje daugiau paplitę medinės, dėžutės pavidalo, įstiklintos ar neįstiklintos koplytėlės, kabinamos ant medžių kamienų ir koplytstulpiai. Mūrinės koplytėlės monumentalios, paplitę visoje Lietuvoje, turi atitinkamam laikotarpiui būdingo architektūros stiliaus (baroko, klasicizmo, istorizmo) bruožų. Koplytėlių viduje paprastai talpinamos Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos arba šventųjų skulptūros, skulptūrų kompozicijos, paveikslai. Paprastai koplytėlės statomos pakelėse, sodybose, miestelių aikščių pakraščiuose, šventoriuose, kapinėse.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | SMULKIOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA
ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | REKREACINĖS VIETOS | sudedamosios dalys | parko dalys
ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | MALDOS NAMAI | pagal statinio dydį arba paskirtį

SUSIJĘ TERMINAI:
KOPLYTSTULPIS
KOPLYČIOS, KOPLYTĖLĖS

TERMINO ŠALTINIAI:
Koplytėlės. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1986, t.2, p. 373.

GALAUNĖ, P. Lietuvių liaudies menas. Kaunas: 1930, p. 133-142.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-09-02

©: Sukūrimas, Rimvydas Laužikas Lietuvos istorijos institutas

Atgal