TERMINAI
ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=3839&back=home
TERMINAS: TARPUŠVENTIS
APIBRĖŽIMAS: Laikotarpis nuo Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) iki Trijų Karalių (sausio 6 d.).
PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Laikotarpis nuo Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) iki Trijų Karalių (sausio 6 d.), kai kur iki Naujųjų metų (sausio 1 d.). XIX a. XX a. pirmojoje pusėje buvo ribojami kai kurie darbai (ypač susiję su sukamaisiais veiksmais verpti, malti). Šių dienų vakarai vadinti šventais, jų metu jokių darbų dirbti nebuvo leidžiama. Kai kuriose vietovėse visą šį laiką sodybas lankydavo persirengėliai, pasilinksminimai rengti visomis šventės dienomis.
AUKŠTESNI LYGMENYS: ETNOLOGIJA | KALENDORINĖS ŠVENTĖS IR MINĖTINOS DIENOS | TRADICINĖS | PASTOVIOSIOS RUDENS - ŽIEMOS ŠVENTĖS IR LAIKOTARPIAI
ETNOLOGIJA | KALENDORINĖS ŠVENTĖS IR MINĖTINOS DIENOS | TRADICINĖS | PASTOVIOSIOS RUDENS - ŽIEMOS ŠVENTĖS IR LAIKOTARPIAI
SUSIJĘ TERMINAI:
KALĖDOS
NAUJIEJI METAI
TARPUŠVENTIS
TARPUŠVENTIS
SINONIMIJA:
TARPUKALĖDŽIAI KUDIRKA, J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius: Vaga, 1993, p. 224.
VAIŠĖS KUDIRKA, J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius: Vaga, 1993, p. 224.
VIEŠĖS KUDIRKA, J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius: Vaga, 1993, p. 224.
ATITIKMENYS:
ang. Twefth Days
BALYS, J. Lietuvių kalendorinės šventės. Vilnius: Mintis, 1993, p. 292.
ang. Draft Days
BALYS, J. Lietuvių kalendorinės šventės. Vilnius: Mintis, 1993, p. 292.
vok. Zwölften
ERICH, O.; UND BEITL, R. Wörterbuch der Deutschen Volkskunde. Stuttgart: Alfred Kröner Verlag, 1996, s. 1004.
rus. Sviatki
NEKRYLOVA, A., F. Kruglyi god. Russkii zemledelcheskii kalendar. Moskva: Pravda, 1991, s. 414.
TERMINO ŠALTINIAI:
ŠAKNYS, Ž. B. Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje XX a. pirmojoje pusėje. Jaunimo vakarėliai. Vilnius: Diemedis, 1996, p. 39.
PASTABOS: Kai kur tarpušvenčiai skirstomi į du laikotarpius laikas nuo Kalėdų pirmosios dienos iki Naujųjų metų vadintas tarpukalėdžiais, nuo Naujųjų metų iki Trijų Karalių atokalėdžiais. KUDIRKA, J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius: Vaga, 1993, p. 224. Pastaraisiais metais Trys Karaliai tapo kilnojama švente (keliama į sekmadienį). Tačiau liaudyje labiau paisoma senojo šventimo laiko, todėl sąvoka traktuojama pastoviojo laikotarpio prasme.
STRAIPSNIO AUTORIUS: 2005-12-21 saknys@istorija.lt
©: Sukūrimas, Lietuvos istorijos institutas
Atgal