TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=3856&back=home&back=home

TERMINAS: MUZIKINIS FOLKLORAS

APIBRĖŽIMAS: Muzikinis folkloras – vokalinis ir/arba instrumentinis, choreografinis folkloras; manoma, kad ankstyviausios muzikinio folkloro formos buvo sinkretinės, t.y. apimančios vokalinį, instrumentinį ir choreografinį folklorą.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Muzikinis folkloras – neatskiriama folkloro dalis. Jis gali būti vokalinis ir / arba instrumentinis, choreografinis. Manoma, kad ankstyviausios muzikinio folkloro formos buvo sinkretinės, t. y. apimančios vokalinį, instrumentinį ir choreografinį folklorą. Muzikinis, kaip ir sakytinis, folkloras kuriamas ir perduodamas iš kartos į kartą dažniausiai nerašytiniu būdu (vadinamąja žodine tradicija, iš klausos), nors nuo muzikinio rašto visiškai neatsiribojama. Toks perteikimas lemia variantų susidarymą, nors yra ir labai kanonizuotų formų, pavyzdžiui, japonų rūmų orkestro repertuare arba lietuvių instrumentinėje polifonijoje (skudučių ir ragų muzikoje). Pagrindinis muzikinio folkloro bruožas – tradiciškumas. Dažnai pasitaiko, kad žmonės, nekreipdami dėmesio į muzikos kūrinio kilmę bei autorių, patikusią dainą ar kitokį vokalinį ar instrumentinį kūrinį išmoksta ir toliau perduoda žodinės tradicijos būdu. Todėl ne visada lengva nustatyti ribas tarp muzikinio folkloro ir profesionaliosios rimtosios ar populiariosios muzikos. Tose šalyse, kuriose nyksta ar jau yra išnykusi gyvoji, autentiška liaudies muzikavimo tradicija, vis labiau įsivyrauja liaudiškos (stilizuotos, transformuotos) bei populiariosios (lengvosios, pasilinksminimo) muzikos praktika. Atsiranda ribinė sfera tarp liaudies ir populiariosios muzikos. Pamažu plečiama ir muzikinio folkloro samprata. Muzikinį folklorą fiksuoja ir tiria etnomuzikologija (1950 metais Jaapo Kunsto pasiūlytas pavadinimas) arba lyginamoji muzikologija, muzikos antropologija, muzikos akustika. Anksčiau vartoti terminai – muzikos etnografija, muzikos folkloristika. Naujos kryptys – ekologinė etnomuzikologija (orientuota į miestą), muzikos archeologija (tiria su muzika susijus archeologinius šaltinius). Музыкальный энциклопедический словарь. Главный редактор Г. В. Келдыш. Москва: Советская энциклопедия, 1990, с. 370–371, 580. APANAVIČIUS, R. Etninė muzika. Teorijos klausimai. Kaunas, 2001. BAUMANN, M. P. Musikfolklore und Musikfolklorismus. Winterthur, 1976. CZEKANOWSKA, A. Etnografia muzyczna. Warszawa, 1959. ELBOURNE, R. P. The Question of Definition. Iš: Yearbook of the International Folk Music Council, 7. 1975, p. 9–29. KIRDIENĖ, G. Etnomuzikologija Vokietijos mokslininkų akimis. Liaudies kultūra. Vilnius, 1997, nr. 4, p. 1–7. KUCKERTZ, J. Ethnomusikologie im Umkreis der Wissenschaften. Iš: Die Musikforschung, Jahrgang 48, Heft 2. Kassel, 1995, S. 117–130. MERRIAM, A. P. The Anthropology of Music. Evanston: Northwestern University Press (USA), 1964. Muzikos enciklopedija. Vyr. redaktorius prof. habil. dr. Algirdas Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 2. NETTL, B. Folk and Traditional Music of Western Continents. Englewood Cliffs, 1965. NETTL, B. Music in Primitive Culture. Cambridge, 1956. NETTL, B. The Study of Ethnomusicology. Urbana – [a. o.], 1983. SIMON, A. Probleme, Methode und Ziele der Ethnomusikologie. Iš Jahrbuch für musikalische Volks- und Völkerkunde, 9. Köln, 1978, S. 8–52.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA

ŽEMESNI LYGMENYS:
Muzikinis folkloras pagal faktūrą
Muzikinis folkloras pagal rūšį

SUSIJĘ TERMINAI:
MUZIKAVIMAS IR DAINAVIMAS
MUZIKOS INSTRUMENTAI IR MUZIKAVIMAS

SINONIMIJA:
autentiška liaudies muzika

etninė muzika

tradicinė muzika Šis terminas kartais neteisingai taikomas ne autentiškai, o stilizuotai, transformuotai muzikai apibūdinti.

liaudiška muzika Terminas netaikytinas autentiškai, o tik įvairiais būdais stilizuotai, transformuotai liaudies muzikai (muzikiniam folklorui) įvardyti.


folkas (folkmusic) Šiuo sulietuvintu žargono terminu vadinama šiuolaikinė populiarioji muzika, kurioje panaudoti tradicinės liaudies muzikos elementai.

ATITIKMENYS:
ang. musical folklore
Mokslinėje ir kitokioje literatūroje plačiai vartojamas terminas.

pranc. folklore musical


rus. музыкальный фольклор


vok. Musikfolklore


ang. folk music
Plačiai vartojamas senesnis terminas.

ang. traditional music
Plačiai vartojamas senesnis terminas.

TERMINO ŠALTINIAI:
APANAVIČIUS, R. Etninė muzika. Teorijos klausimai. Kaunas, 2001.


KIRDIENĖ, G. Etnomuzikologija Vokietijos mokslininkų akimis. Liaudies kultūra. Vilnius, 1997, nr. 4, p. 1–7.


Muzikos enciklopedija. Vyr. redaktorius prof. habil. dr. Algirdas Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 2.

PAVYZDYS:
Sukčius II.
Sp. Lietuvių liaudies melodijos. Sudarė ir parengė Jadvyga Čiurlionytė. Tautosakos darbai. Kaunas: Lietuvių tautosakos archyvo leidinys, 1938, t. 5, nr. 330. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas: Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1999. Pavyzdžiui siūlomi pakankamai išsamiai užrašyti tradiciniai šokiai (su instrumentiniu ir / arba vokaliniu pritarimu ir choreografija), nes jie aprėpia visas tris muzikinio folkloro sritis.

PASTABOS: Terminas paplito XX a. antrojoje pusėje. Vakaruose taip pat vartoti šiuo metu jau atgyvenę terminai primityvioji, nevakarietiška, egzotiška muzika.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal