TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=3879&back=home

TERMINAS: DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA

APIBRĖŽIMAS: Dainuojamoji tautosaka – tautosakos rūšis, pasižyminti poetinio žodžio ir muzikos sinkretiškumu (muzikos ir teksto ryšys yra pirminis ir neatsiejamas) arba sintetiškumu (muzika ir žodinis tekstas sukuriami kaip atskiri elementai).

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Tautosakininkai (poetinio žodžio tyrinėtojai) dainuojamosios tautosakos žanrais tradiciškai laiko dainas, sutartines, raudas ir giesmes. Etnomuzikologai dainuojamajai tautosakai (dažniau vartodami terminą vokalinis folkloras) dar priskiria pasakų dainuojamuosius intarpus, garsų pamėgdžiojimus, erzinimus, šūksnius ir kitus trumpųjų pasakymų žanrus, kurie gali būti atliekami dainuojant arba melodeklamuojant, kalbant. Dainuojamąją tautosaką (vokalinį folklorą) fiksuoja ir tiria etnomuzikologija, muzikos antropologija, lyginamoji muzikologija (anksčiau vartoti terminai – muzikos etnografija, muzikos folkloristika), muzikos akustika. Dainuojamosios tautosakos žodinį tekstą, kalbinių ir muzikinių intonacijų sąsajas tiria folkloristika.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA
FOLKLORISTIKA | MUZIKINIS FOLKLORAS

ŽEMESNI LYGMENYS:
LIAUDIES DAINOS
RAUDOS
PASAKOS SU DAINUOJAMAISIAIS INTARPAIS
GIESMĖS
VOKALINIO FOLKLORO SMULKIOSIOS FORMOS
SUTARTINĖS

SINONIMIJA:
vokalinis folkloras Autentiška lietuvių liaudies muzika. Parengė Genovaitė Četkauskaitė (pakartotas leidimas0. Vilnius: Juosta Records.
ČETKAUSKAITĖ, G. Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija. Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969.
Lietuvių liaudies melodijos. Sudarė ir parengė Jadvyga Čiurlionytė. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1999.
Muzikos enciklopedija. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 2.


vokalinė liaudies muzika

vokalinė tradicinė muzika

vokalinė etninė muzika

vokalinė liaudies kūryba

vokalinis liaudies menas

ATITIKMENYS:
angl. vocal folklore
Plačiai vartojamas terminas.

angl. folk songs


angl. oral verse
ANTTONEN, P. J. Ethnopoetic Analysis and Finnish Oral Verse. Iš: Songs beyond the Kalevala: transformations of Oral Poetry. Edited by A.-L.Siikala, S. Vakino. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura, 1994, p. 113–138.

angl. lyric poetry
TIMONEN, S. "Every Tree Bites Me": North Karelian Lyric Poetry. Iš: Gender and Folklore: Perspectives on Finnish and Karelian Culture. Edited by A. Apo etc. Helsinki: Finnish Literature Society, 1998, p. 201.

angl. folk poetry
Genre, Structure and Reproduction in Oral Literature. Edited by L. Honko, V. Voigt. Budapest: Akademiai Kiado, 1980, p. 8.
RENWICK, R. de V. English Folk Poetry: Structure and Meaning. Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1980.
DUBOIS, TH. An Ethnopoetic Approach to Finnish Folk Poetry: Arhippa Perttinen's Nativity. Iš: Songs beyond the Kalevala: transformations of Oral Poetry. Edited by A.-L.Siikala, S. Vakino. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura, 1994, p. 138–179.

angl. oral poetry
TARKKA, L. Sense of the Forest: Nature and Gender in Karelian Oral Poetry. Iš: Gender and Folklore: Perspectives on Finnish and Karelian Culture. Edited by A. Apo etc. Helsinki: Finnish Literature Society, 1998, p. 92.
BRUNWAND, J. H. The Study of American Folklore: An Introduction. Fourth edition. New York, London: W. W. Norton & Company, Inc., 1998, p. 160–161, 269.

angl. folk lyrics
BRUNVAND, J. H. The Study of American Folklore. New York, London, 1998, p. 282.

rus. вокальный фольклор
Terminas plačiai paplitęs.

vok. vokale Volksmusik


vok. vokale Folklore
Vokiečių kalba dažniau vartojamas terminas „vokalinė liaudies muzika“, o ne „vokalinis folkloras“.

pranc. folklore chantée

TERMINO ŠALTINIAI:
Lietuvių tautosakos apybraiža. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963, p. 119–253, 260–307.

SAUKA, D. Lietuvių tautosaka. Vilnius: Mokslas, 1982.

PAVYZDYS:
Vaikštinėjo tėvulis (rugiapjūtės vakaro daina). MFA KF 2150, KTR 44(10). - Pat. Juzė Zubkauskienė-Tarailaitė, 76 m. Vaitakarčmio k., Valkininkų ap., Varėnos r., kilusi iš Strielčiškių k., Varėnos vls., Alytaus aps. Užr. G. Četkauskaitė, L. Sauka 1959; ml. transkribavo B. Ambraziejus. Sp. Dzūkų melodijos, nr. 54b. Tipiškas pietryčių Lietuvos rugiapjūtės vakaro dainos pavyzdys.

ILIUSTRACIJA: Atlieka trys dainininkės antifoniniu būdu: Ona Jauneikienė, 74 m. (Masališkių k., Merkinės ap., Varėnos r.), Juzė Jezavitienė, 60 m. (Klepočių k., Raitininkų ap., Alytaus r.), Petronėlė Krukonienė, 64 m. (Druskininkų k., Raitininkų ap., Alytaus r.). Įr. 1969 m.
Iš: Autentiška lietuvių liaudies muzika [CD]. Vilnius: Juosta Records, nr. 14.
Antifonu puikiai atlikta ir kokybiškai įrašyta to paties tipo daina.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

STRAIPSNIO AUTORIUS: Jurgita Ūsaitytė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Sukūrimas, Jurgita Ūsaitytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal