Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=4110&back=home&back=home

TERMINAS: SAKMĖS

APIBRĖŽIMAS: Sakmės – tai stereotipiniai siužetiniai liaudies pasakojimai, kurių centre paprastai būna koks nors nepaprastas įvykis ar asmeninis išgyvenimas, dažniausiai susijęs su antgamtine sfera.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Asmeninis išgyvenimas pateikiamas kaip tikrai buvęs, paties pasakotojo ar kito konkretaus asmens patirtas, todėl veiksmo vietą, laiką, aplinką sakmėse dažnai stengiamasi sukonkretinti. Detalaus ir visuotinai priimto sakmės apibrėžimo nėra; paprastai sakmė apibūdinama priešinant ją pasakai: sakmė – tikroviškesnė, glaustesnė, ne tokia poetiška ir meniška kaip pasaka; sakmės pagrindą paprastai sudaro trumpas, lakoniškas pranešimas apie įvykį ir / ar jo paaiškinimas. Lietuvių sakmės yra išsaugojusios gausių senojo baltiško tikėjimo bei pasaulėžiūros reliktų, todėl mokslininkų plačiai naudojamos mitologinei rekonstrukcijai. Ryškus jose ir vėlesnis, krikščioniškosios kultūros antsluoksnis.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA

ŽEMESNI LYGMENYS:
ETIOLOGINĖS SAKMĖS
MITOLOGINĖS SAKMĖS
PADAVIMAI

SUSIJĘ TERMINAI:
SAKMĖS
TIKĖJIMAI
SAKMĖS

ATITIKMENYS:
rus. былина

angl. legend
LÜTHI, Max. Aspects of the Märchen and the Legend. Iš: Folklore Genres. Edited by Dan Ben-Amos. Austin: University of Texas Press, 1976, p. 17–33.
JAUHIAINEN, Marjatta. The Type and Motif Index of Finnish Belief Legends and Memorates. FF Communications 267. Helsinki: Academia Scientiarum Fennica, 1998.

angl. tale
Lithuanian Mythological Tales. Compiled by Norbertas Vėlius. Translated from Lithuanian by Birutė Kiškytė. Vilnius: Vaga, 2002.

vok. Sage
TILLHAGEN, C.H. Was ist eine Sage? Eine Definition uns ein Vorschlag für europäisches Sagensystem. Iš: Acta Ethnographica, 1964, t. 13, p. 9–17.

dan. saga
TILLHAGEN, C. H. Was ist eine Sage? Eine Definition uns ein Vorschlag für europäisches Sagensystem. Iš: Acta Ethnographica, 1964, t. 13, p. 9–17.

saga
šved.
ANDERSSON, H. Sägner och folktro, Hyllie 19. Malmö, 1965.
Sinonimiškai vartojamas ir pasakai arba šiaip pramanytam dalykui pavadinti. Literatūroje dar aptinkamas terminas folksaga.

rus. сказание
ЗЕЛЕНИН Д. К. Тотемы-деревья в сказаниях и обрядах европейских народов. М.-Л., 1937.

lat. teika
Latviešu pasakas un teikas. Pēc Anša Lercha-Puškaiša un citiem avotiem avotiem sakopojis un rediģējis prof. P. Šmits. Rīgā, 1925–1937, s. 1–15.

lenk. podanie
Podania i bajki ludowe. Zebrane na Litwie staraniem Jana Karłowicza. Kraków, 1887.

rus. предание

rus. лeгeнда

TERMINO ŠALTINIAI:
VĖLIUS, N. Mitologinių sakmių pasaulis. Iš: Laumių dovanos: Lietuvių mitologinės sakmės. Paruošė N. Vėlius. Vilnius: Vaga, 1979, p. 5–12.

BALYS J. Pasakojamoji tautosaka ir jos tyrinėjimai. Iš: Tautosakos darbai. Kaunas, 1936, [t.] II, p. 255–293.

JONYNAS A. Pasakojamoji lietuvių tautosaka. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 4:
Pasakos. Sakmės. Pasakojimai. Oracijos. Medžiagą paruošė L. Sauka, A. Seselskytė, N. Vėlius, K. Viščinis. Vilnius, 1967, p. 38.

PAVYZDYS:
Iš Debikonių kaimo, Vadoklių parapijos, Pečiliūnas Jonas (pasakotojo dėdė, dar tebegyvenąs), prieš kokį 10 metų turėjo reikalą su velniu.Ėjo jis iš vakaruškų. Buvo kiek įgėręs.Vedėsi du geru savo šuniu. Na, ir ką gi, žiūri, kad skraido ugnelė, o šunes laksto apie ją. Jis ėmė lėkt – ir ugnis lekia paskui. Jis sustoja, ir ugnis taip pat. Na, tai jis įlėkė į mišką ir įlipo į eglės pačią viršūnę. Gi žiūri – kambariai, stalai viskuo apkrauti – balius. Jis turėjo armoniką. Ėmė grajyt – kad pasikėlė vakaruškos! Jau po dvylikės šokėjai pamažėle prasiskyrė. Žiūri jis, kad nėra nei kambarių, nei nieko. Jis sėdi eglės viršūnėj. Išlipo ir parėjo namo. Pat. Tumšys, 24 m. Garuckų k., Ramygalos vls., Panevėžio aps. Užr. K. Janionis 1937.I.23. LTA 1729/98).
BALYS J. Lietuvių liaudies sakmės. Raštai. Vilnius: Lietuvių tautosakos institutas, 2002, t. 3, p. 381, nr. 435.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Būgienė 2002-12-10

Atgal