TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=4130&back=home&back=home

TERMINAS: PASAKOS APIE GYVŪNUS

APIBRĖŽIMAS: Paprastos struktūros archajiški kūrinėliai, kurių pagrindiniai veikėjai yra gyvūnai arba augalai (paukščiai, žuvys, ropliai, vabzdžiai, medžiai, grybai ir kt.).

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Iš pradžių buvo sekami maginę reikšmę turintys trumpučiai kūrinėliai apie gyvūnus – genties pradininkus ir globėjus. Ilgainiui, netekę maginės reikšmės, jie tapo trumpais didaktinio pobūdžio pasakojimais, atspindinčiais bendruomenės elgesio normas. Pasakoms apie gyvūnus būdingas komizmas, gyvūnų pasaulis tapatinamas su žmonių gyvenamąja aplinka, gyvūnams priskiriami žmogiški bendravimo įpročiai.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS

SINONIMIJA:
gyvulinės pasakos Lietuvių tautosaka, t. 3. Parengė L. Sauka, A. Seselskytė. Vilnius, 1965, p. 10.

žvėrių pasakos SAUKA, L. Lietuvių tautosaka: vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams. Kaunas, 1998, p. 52.

ATITIKMENYS:
angl. animal tale
The Types of the Folktale. Classification and bibliography. Translated and enlarged by Stith Thompson. Second revision. Helsinki, 1964, p. 21.

lat. dzīvnieku pasaka
ARĀJS, K., MEDNE, A. Latviešu pasaku tipu rādītājs. Rīga, 1977, p. 9.


rus. сказка о животных
Сравнительный указатель сюжетов. Восточнославянская сказка. Ленинрад, 1979, p. 52.


brus. казкi пра живёл
Чарадзейныя казкi ў дзвюх частках. Частка II. 2-е выданне, выпраўленае і дапрацаванае. Мінск, 2003, p. 596.


vok. Tiermärchen
Katalog der niederländ Märchen und Legendenvarianten von J. R. W. Sinnighe. FFC 132. Helsinki, 1943, p. 17.

TERMINO ŠALTINIAI:
KERBELYTĖ, B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 1: Pasakos apie gyvūnus. Pasakėčios. Stebuklinės pasakos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999.


Leidinio aprašas
Lietuvių tautosaka, t. 3. Parengė L. Sauka, A. Seselskytė. Vilnius, 1965, p. 10.

PAVYZDYS:
Šuns bajorystės dokumentai.
[Šuo katinui] dave laiškų nunešt draugui. Ja. Nu tai dave laiškų nunešt. I buva taukuotais nagais rašyta tas laišks. Tai kaip taukuotais nagais, šitas pauoste i padėja da, nuneš kitą kartą. Kitą kartą užmirša. Ėme pelas i sujėde tų laiškų. Tai padėja pyktis katins i šuo, kam tų laiškų sudraske, kam nenuneše. Padave nunešt, nenuneše i sudraske. Tai teip.

Pasekė Juozas Krištopaitis, g. 1900 m., gyv. Binėnų k. Į mg. juostą įrašė A. Neidzenavičiūtė ir J. Švambarytė Vilniaus V. Kapsuko universiteto Kraštotyrininkų klubo ekspedicijoje 1962 m., tekstą iššifravo A. Neidzenavičiūtė. LTR 5320(115), LTRF mg. 2762(110). Pasaka apie gyvūnus. AT 200.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Valiukaitė 2004-12-01

©: Sukūrimas, Lina Valiukaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal