Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=4349&back=home

TERMINAS: Karūnacija

APIBRĖŽIMAS: Karūnacija - siaurąja prasme karūnos uždėjimo apeigos naujajam valdovui. Plačiąja prasme - valdžios perdavimo ceremonialas.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Nuo X a. ceremonija vykdavo liturgijos, tai yra šv. Mišių metu, dažniausiai katedroje. Jos eiga buvo surašyta liturginėje knygoje Pontifikale ir lotyniškai vadinosi Ordo coronandi. Seniausias šiuo metu žinomas pontifikalas - pontificale romano-germanicum iš X a. Ceremonijos aprašymas daugybe nuorašų plito po visą Europą. Kiekvienoje valstybėje jis būdavo pritaikomas vietos sąlygoms. Tačiau pagrindiniai elemantai išlikdavo nepakitę. Valdovą karūnuoti turėjo arkivyskupas su dviem asistuojančiais vyskupais. Valdovą prie altoriaus atlydėdavo asistuojantys vyskupai. Čia jis prisiekdavo ginti tikėjimą ir Bažnyčią bei teisingai valdyti. Būdavo palaiminamas bei patepamas šv. Aliejais. Po to jam įteikdavo insignijas (kalaviją (vėliau skeptrą), valdžios obuolį, uždėdavo karūną) ir pasodindavo į sostą. Šia ceremonija išrinktas arba sostą paveldėjęs asmuo tapdavo valdovu iš Dievo malonės. Ceremonija simbolizavo valdžios tęstinumą ir teisėtumą. Lietuvoje vyko vienintelė Mindaugo karūnacija 1253 m. vasarą, kaip manoma, liepos 6 d. Leidimą karūnuoti davė pats popiežius Inocentas IV. Jis paskyrė ir asmenį turėjusį karūnuoti Lietuvos karalių. Ši teisė teko Kulmo vyskupui Heidenreichui. Apie Kulmo vyskupo asistentus šaltiniuose žinių nėra, tačiau manoma, kad jam padėti galėjo kiti regione buvę vyskupai Kuršo ir Saremo, nes jiems popiežius buvo pavedęs saugoti Mindaugui suteiktas teises. Kulmo vyskupas patepė Mindaugą šventais aliejais, o, kaip manoma, ordino magistras Andrius Štirlandas uždėjo jam karūną. Todėl daroma išvada, kad Mindaugo karūnavimo ceremonijai buvo pritaikytas popiežiškose karalių karūnacijose atliekamas ceremonialas, kai konsekruotojas ir karūnuotojas yra ne tas pats asmuo. Kur vyko pati ceremonija, nėra visiškai aišku. Pastaruoju metu laikomasi nuomonės, kad Mindaugas galėjo būti karūnuotas jo pačio pastatytoje Vilniaus katedroje. Pakelta į karalystės rangą Lietuva buvo prilyginta kitoms krikščioniškoms Europos valstybėms, pelnė tarptautinį pripažinimą. Tačiau po Mindaugo nužudymo 1263 m., atsimetusi nuo krikšto Lietuva neteko ir karalystės statuso. Atgauti šį statusą ir vėl karūnuoti Lietuvos valdovą karaliumi buvo galima tik vėl priėmus krikštą. Todėl labai dažnai siūlant krikštyti Lietuvą buvo keliamas ir jos valdovo karūnacijos klausimas. Gediminas 1323 m. Rašydamas laiškus į Vakarų Europą save jau titulavo karaliumi, tačiau niekada nebuvo karūnuotas. 1349 Lenkijos karalius Kazimieras Didysis priimti krikštą ir karūnuotis karaliumi siūlė Kęstučiui. 1351 m. Algirdui ir Kęstučiui priimti krikštą siūlė Vengrijos karalius Liudvikas, 1358 - imperatorius Karolis IV. Už tai vienas iš jų būtų gavęs karaliaus karūną. 1387 Lietuva buvo apkrikštyta, tačiau jos valdovas Jogaila dar 1386 buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, o Lietuva ir toliau liko kunigaikštyste. Didžiausias pastangas siekdamas karaliaus karūnos dėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1398 Salyne susirinkusių Lietuvos bajorų jis buvo apšauktas karaliumi. Pastangos kulminaciją pasiekė 1429 Lucko suvažiavime, kur nepaisydamas lenkų pasipriešinimo, pritariant imperatoriui, jis buvo pasiryžęs karūnuotis ir laukė iš Vokietijos atsiunčiamų karūnų jam ir jo žmonai. Tačiau karūnos taip ir nepasiekė Lietuvos, o tolesnius karūnacijos planus nutraukė Vytauto mirtis 1430. Dar vienas bandymas karūnuoti Lietuvos karalių buvo 1529. Tuomet Ponų tarybos nariai parašė laišką Žygimantui Senajam prašydami karūnuoti jo sūnų Žygimantą Augustą neva Lenkijos ižde saugoma Vytauto karūna. Tačiau ir šis planas nebuvo įgyvendintas.

ŽEMESNI LYGMENYS:
Karūna

SUSIJĘ TERMINAI:
Pakėlimas didžiuoju kunigaikščiu

SINONIMIJA:
inauguracija Tarptautinių žodžių žodynas, sud. V. Vaitkevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 505.

ATITIKMENYS:
ang. coronation
Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas, sud. B. Piekarskas, Vilnius, 2000, p. 201.

vok. kronung
Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, sud. J. Križinauskas, S. Smagurauskas, Vilnius,2003, p. 609.

lenk. koronacje
Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas, sud. V. Vaitkevičiūtė, Marijampolė,2003, p. 315.

TERMINO ŠALTINIAI:
M. Rožek, Polskie koronacje I korony, Krakow, 1987.

ILIUSTRACIJA:

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gitana Zujienė 2005-12-08

Atgal