TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=4372&back=home&back=home

TERMINAS: GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI

APIBRĖŽIMAS: Garsų pamėgdžiojimai – tai gamtoje (gyvojoje ir negyvojoje) girdimų gyvūnų balsų ir garsų, buities daiktų, muzikos instrumentų ir kitų objektų skleidžiamų garsų imitavimas.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Мanoma, kad tai labai senas ištakas turinti kūryba, susijusi su medžioklės, žemdirbystės apeigomis. Vokaliniai pamėgdžiojimai yra dainuojami, o dažniausiai – melodeklamuojami (rečitatyvinis, tarpinis tarp šnekamosios kalbos ir dainavimo atlikimo būdas), jie neturi ir labiau išvystyto siužeto. Pasak Balio Sruogos, jie – „pirminė pradžiapradė dainiškos kūrybos medžiaga“. Šiuolaikiniai lietuvių bei užsienio etnomuzikologai taip pat atkreipia dėmesį į melodeklamacinio intonavimo būdo archajiškumą. Balsu dažniausiai mėgdžiojami paukščiai. Pamėgdžioti paukščius reikia didelio pastabumo, sumanumo, geros atminties. Mokslininkai nustatė, kad paukščiai savo giesmėse, nors jos ir labai trumpos, retai kuri viršija penkiolika sekundžių, išgieda daugybę įvairiausių garsų, pavyzdžiui, strazdo giesmėje – jų daugiau kaip šimtas. Etnomuzikologas Arūnas Gedmantas magistro darbe (1996 m.) palyginęs paukščių giesmių įrašų sonogramas ir vokalinius paukščių balsų pamėgdžiojimus, padarė išvadą, kad pastaruosiuose atkuriamos paukščių giesmių intonacijos bei ypač gerai – ritmika. Dažniausiai būdavo mėgdžiojama piemenaujant. Rusų folkloro tyrinėtojai vokalinius pamėgdžiojimus priskiria kalendorinių apeigų arba vaikų buities (rusų) folklorui, estų tyrinėtojai pabrėžia jų funkciją sukelti juoką. Balsu arba muzikos instrumentais atliekami gyvosios ar negyvosios gamtos garsų (avelių, ėriukų, karvių, kiaulių, paršiukų, gaidžių, gegužių, varlių ir kt. gyvūnų balsų)pamėgdžiojimai gali būti įkomponuojami į įvairių žanrų folkloro kūrinius, pavyzdžiui, į ganymo šūksnius, dainuojamuosius pasakų intarpus. 1911 m. rinktinėje garsų pamėgdžiojimus atskirame skyriuje pirmieji paskelbė A. R. Niemis ir A. Sabaliauskas (Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje. Surinko dr. A. R. Niemi ir kun. A. Sabaliauskas. Helsinki, 1911). Literatūra Autentiška lietuvių liaudies muzika. Parengė Genovaitė Četkauskaitė. Pakartotas leidimas. Vilnius: Juosta Records. ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969. Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Vaga, 1981. GEDMANTAS, A. Paukščių balsų pamėgdžiojimai lietuvių tautosakoje. Diplominis darbas (rankraštis). Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1995. Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė (knyga ir 3 CD). Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998, p. 299.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | TRUMPIEJI PASAKYMAI | Kalbos žaidimai
FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | VOKALINIO FOLKLORO SMULKIOSIOS FORMOS

ŽEMESNI LYGMENYS:
DARBO GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI
GYVŪNŲ PAMĖGDŽIOJIMAI
MUZIKOS INSTRUMENTŲ PAMĖGDŽIOJIMAI
TECHNINIŲ GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI

SUSIJĘ TERMINAI:
VAIKŲ DAINOS
PASAKOS SU DAINUOJAMAISIAIS INTARPAIS
INSTRUMENTU ATLIEKAMI GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI

SINONIMIJA:
garsų imitacijos Plačiai vartojamas terminas.

ATITIKMENYS:
lat. skaņu atdarināšana
BALKEVIČIUS, J.; BALUODĖ, L.; BUOJATĖ A.; SUBATNIEKAS, V. Lietuvių–latvių kalbų žodynas / Balkevičs J., Balode L., Bojāte A., Subatnieks V. Lietuviešu–latviešu vārdnīca. Rīga, 1995, p. 132.

vok. Nachahmungen der Vogelstimmen
LAUGASTE, E. Die estnischen Vogelstimmendeutungen. FF Communications. Helsinki, 1931, nr. 97, p. 3.

angl. imitations of birds
Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva (knyga ir 3 garso juostelės arba 3 CD). Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998, p. 298.
Dalinis atitikmuo.

TERMINO ŠALTINIAI:
GRIGAS, K. Smulkioji lietuvių tautosaka. Garsų pamėgdžiojimai. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. Medžiagą paruošė K. Grigas. Vilnius, 1968, p. 41–52.

ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969.

PAVYZDYS:
Pempė. Balsu atlieka Ona Slavinskienė-Burokaitė, 77 m. Pyragių k., Aukštupėnų apyl., Kupiškio r., Užr. 1978 m.
Iš: Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva, p. 299, nr. 7 (garso įrašas ir transkripcija).
Dainuojamas kūrinėlis (meninė imitacija), kuriame išlaikytas realistiškas pempės šūksnio klyvi pamėgdžiojimas.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal