Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=4398&back=home

TERMINAS: ORACIJOS

APIBRĖŽIMAS: Oracija – retorinė, iškilminga kalba, sakoma per šeimos, kalendorines ar darbo apeigas.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Liaudies oracijos – savitas ir originalus tautosakos žanras. Retoriškumas ir glaudžios sąsajos su apeigomis laikytini pagrindiniais oracijų žanro požymiais. Kalbos patosas, iškilmingumas ryškiai išskiria oracijas iš kasdieninės kalbos konteksto ir yra būdingas visoms, net humoristinėms, prakalboms. Meniniame oracijų teksto audinyje persipina tautosakiniai motyvai ir kitos (kaimyninių tautų ar oficialiosios retorikos) kultūros apraiškos. Oracija – tarpinis žanras, turintis ir prozinės, ir poetinės kalbos ypatumų.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | RETORINĖS RAIŠKOS TAUTOSAKA

ŽEMESNI LYGMENYS:
BUITINĖS ORACIJOS
DARBO APEIGŲ ORACIJOS
KALENDORINIŲ APEIGŲ ORACIJOS
ŠEIMOS APEIGŲ ORACIJOS
ORACIJŲ PARODIJOS

SUSIJĘ TERMINAI:
SVEIKINIMAI
PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA

SINONIMIJA:
kalba ŽALIENĖ, Ž. Lietuvių liaudies oracijos: pagrindiniai žanro bruožai. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 6.

prakalba ŽALIENĖ, Ž. Lietuvių liaudies oracijos: pagrindiniai žanro bruožai. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 6.

ATITIKMENYS:
angl. oration
ŽALIENĖ, Ž. Lithuanian Folk Orations: Main Features of the Genre. Summary. Iš: ŽALIENĖ, Ž. Lietuvių liaudies oracijos: pagrindiniai žanro bruožai. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 23–26.

rus. рацея
Сказки, сказания, рацеи. Собрал Мячисловас Давайнис-Сильвястрайтис: Резюме. Iš: Pasakos, sakmės, oracijos. Surinko M. Davainis-Silvestraitis. Vilnius: Vaga, 1973, p. 446–447.

TERMINO ŠALTINIAI:
JONYNAS, A. Pasakojamoji lietuvių tautosaka. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 4: Pasakos. Sakmės. Pasakojimai. Oracijos. Medžiagą paruošė L. Sauka, A. Seselskytė, N. Vėlius, K. Viščinis. Vilnius, 1967, p. 7–60.

Pasakos, sakmės, oracijos. Surinko M. Davainis-Silvestraitis. Vilnius: Vaga, 1973.

ŽALIENĖ, Ž. Lietuvių liaudies oracijos: pagrindiniai žanro bruožai. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.

PAVYZDYS:
[Oracija]

Klausiu to kelio takelio, to dvaro padvarijos, kas tus laukus sėjo akėjo, tus rugelius pasėjo. Buvo paniekinti, po kojų paminti. Išaušo pavasaris – žaliavo kaip rūta, žydėjo kaip rožė, brendo kaip perlas. Atėjo tas laikas – stojos nukotavoti, į mendulius sugatavoti. Nedaugel tų mendulių – devyni šimtai devyniasdešimt devyni menduliai. Prašau tų namų gaspadoriaus, kad šios dienos darbininkus nugadytų.
(Užrašyta 1889 m. Kalnujuose, Raseinių vls.)

Sp. Pasakos, sakmės, oracijos, p. 90, nr. 15.
Rugiapjūtės pabaigtuvių oracija, užfiksuota daugiausia žemaičiuose.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Būgienė 2004-12-10

Atgal