TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=4487&back=home&back=home

TERMINAS: INSTRUMENTU ATLIEKAMI GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI

APIBRĖŽIMAS: Gamtoje (gyvojoje ir negyvojoje) girdimų gyvūnų balsų ir garsų, buities daiktų, muzikos instrumentų ir pan. objektų skleidžiamų garsų imitavimas naudojant muzikos instrumentą, garso įrankį ar švilpiant lūpomis.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Paukščių, kitų gyvūnų, žmogaus (vaiko) balsai mėgdžiojami įvairiais muzikos, garso instrumentais: žole, medžio lapu, viliokliu (iš paukščio sparnikaulio arba žąsies plunksnos padaryta švilpyne), tošele (vadinta ir lakštingala), ubiku (dar vadintas pelėda) pamėgdžiojami gyvūnų ar vaiko balsai. Molinukais, švilpukais, lamzdeliais, birbynėmis piemenys imituodavo gamtos garsus, paukščių giesmes. Taukšint Užgavėnių kaukės gervės snapu, mėgdžiojamas kalenimas (plg. gandro kleketavimą). Kai kurie instrumentiniai gyvūnų balsų pamėgdžiojimai iki šių dienų išlaikė ir gyvūnų priviliojimo medžioklėje funkciją, pavyzdžiui, medžioklėje švilpiant ubiku viliojamos stirnos, pučiant vieną trimitą poravimosi metu viliojamas elnias, kitą – briedis. Antys, žąsys viliojamos, pamėgdžiojant jų balsą, keičiant žievės trimitui pritaikytus liežuvėlinius kandiklius. Su gyvūnais, jų balsais siejami ir kiti muzikos instrumentai. Balsu arba muzikos instrumentais atliekami gyvosios ar negyvosios gamtos garsų (avelių, ėriukų, karvių, kiaulių, paršiukų, gaidžių, gegužių, varlių ir kt. gyvūnų balsų)pamėgdžiojimai gali būti įkomponuojami į įvairių žanrų folkloro kūrinius, pavyzdžiui, į ganymo šūksnius, dainuojamuosius pasakų intarpus . Su gamtos garsų, ypač paukščių balsų, pamėgdžiojimu glaudžiai siejasi skudučiavimo tradicija. Ne tik skudučiais atliekamų kūrinių partijos, bet ir patys kūrinėliai vadinti paukščių vardais: „Untytė“, „Tututis“, „Intakas“, „Dudutis“, „Uldukas“. Pagal atliekamą partiją taip vadintos ir atskiros skudučių komplekto dūdelės: pirmoji tutučiu, ketvirtoji, penktoji – untučiu, untyte, žemiausios – ūkais (ūkas gali reikšti ‚baublys‘ arba ‚apuokas‘). Pats populiariausias skudučių kūrinėlis yra „Untytė“ (ir įvairūs jos variantai). Paukščių balsus primena ar mėgdžioja ir kai kurios kitos skudučių ritmo formulės bei pats instrumento tembras. Maginės prasmės galėjo turėti ir specifinė sinkopinė formulė un-ty-ta, atliekama geriausio, dažnai, ir vyriausio skudutininko, grupės vadovo. Gyvūnų judesiai ir/arba balsai imituojami ir kai kuriuose muzikiniuose choreografinio folkloro kūriniuose. Kartais folklore galima atsekti sinkretišką (vokalinį–instrumentinį–choreografinį) gyvūno vaizdavimą. Pavyzdžiui, vokalinėse ir šokamosiose sutartinėse bei polifoniniuose skudučių kūrinėliuose ryškus anties įvaizdis. Tik sutartinių šokiams būdingas šlubčiojamasis žingsnis, kuriuo galėjo būti vaizduojamas toteminis vandens paukštis: antis arba gulbė. Galbūt kadaise, ruošiantis medžioklei, galėjo būti šokamas su vandens paukščių kultu susijęs toteminis šokis, kai pamėgdžiojama krypuojanti tokio paukščio eisena ir pučiama skudučiais. Taip pat ir giedotojos bandė pakeisti savo balsus, „tūtuodamos kaip gulbės“, „gargsėdamos kaip gervės“ ar imituodamos skudučių tembrą (plg. balso kaukę). 1911 m. rinktinėje garsų pamėgdžiojimus atskirame skyriuje pirmieji paskelbė A. R. Niemis ir A. Sabaliauskas (Niemi, A. R.; Sabaliauskas A. Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje. Surinko dr. A. R. Niemi ir kun. A. Sabaliauskas. Helsinki, 1911). Literatūra Autentiška lietuvių liaudies muzika. Parengė Genovaitė Četkauskaitė. Pakartotas leidimas. Vilnius: Juosta Records. ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969. Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Vaga, 1981. GEDMANTAS, A. Paukščių balsų pamėgdžiojimai lietuvių tautosakoje. Diplominis darbas (rankraštis). Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1995. GRIGAS, K. Smulkioji lietuvių tautosaka. Garsų pamėgdžiojimai. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. Medžiagą paruošė K. Grigas. Vilnius, 1968, p. 41–52. Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė (knyga ir 3 CD). Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998, p. 299. KIRDA A. Lietuvių liaudies trimitai. Diplominis darbas (rankraštis), Vilnius, Lietuvos muzikos akademija, 1993. ŠIMONYTĖ-ŽARSKIENĖ R. Skudučiavimas Šiaurės rytų Europoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | MUZIKINIS FOLKLORAS | Muzikinis folkloras pagal rūšį | INSTRUMENTINIS FOLKLORAS | INSTRUMENTINIO FOLKLORO ŽANRAI | INSTRUMENTINIO FOLKLORO SMULKIEJI ŽANRAI

SUSIJĘ TERMINAI:
GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI

SINONIMIJA:
garsų imitacija Plačiai vartojamas terminas.

PAVYZDYS:
1) Lėlys. Paukščių balsų pamėgdžiojimas švilpiant lūpomis. Atlieka prof. Ričardas Kazlauskas.
Iš: Tėviškėlėj augau [Garso kasetė], I, Vilnius, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas, 1995, Nr. 12. (plg. II Nr. 5)
2) Lakštingala. Polietileno plėvele švilpia A. Kazlauskas, g. 1919 m., gyv. Radviliškio r., Šeduvoje, užr. E. Stancikas, D. Svobonas 1988 m.
Iš: Gyvūnijos pasaulis lietuvių etninėje kultūroje. Lietuvių etninė kultūra. Skaitmeninė mokymo(si) priemonė, I dalis. Parengė Ona Verseckienė, Libertas Klimka, Gražina Kadžytė, Gaila Kirdienė ir kiti, Vilnius, Elektroninės leidybos namai, 2004, Nr. 2. (MFA KLF 1273/66)
Labai pavykę natūralieji paukščių giesmių pamėgdžiojimai.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal