Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=4766&back=home

TERMINAS: LAIKO PRIEVEIKSMIS

APIBRĖŽIMAS: Prieveiksmis, žymintis įvairius laiko santykius.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Laiko prieveiksmiai pagal reikšmę skiriami į kelias semantines grupes. 1. Didžiausią šių prieveiksmių grupę sudaro žodžiai, pasakantys laiką, metą, kuriuo kas būna, yra, vyksta, darosi, atsitinka. Tas laikas gali būti suvokiamas kaip momentas ir kaip tam tikras tarpas. Šie prieveiksmiai atsako į klausimą: kada? Pagal reikšmes jie skiriami į kelis pogrupius: a) Laiko prieveiksmiai, žymintys dabartį ar šiaip bendrąsias laiko sąvokas, pvz.: bet kada, dabar, kada nors, kitąsyk, laiku, šiuotarp. Prie šios grupės galima priskirti ir tokius prieveiksmius kaip paskui, pirma, be laiko, pirma laiko, vėlai. b) Laiko prieveiksmiai, žymintys praeitį, pvz.: anąkart, kadaise, ką tik, seniai, senokai, sykį. c) Laiko prieveiksmiai, pasakantys pradinį ar galinį momentą ar laiko tarpą, pvz.: galiausiai, galų gale, iš pradžios, iš pat pradžių, pagaliau, pradžioje, visų pirma. d) Laiko prieveiksmiai, žymintys dienas, pvz: anądien, kuriądien, ryt (rytoj), šiandien, šiokiadien, tądien, šventądien, užporyt, poryt, vakar, užvakar. e) Laiko prieveiksmiai, žymintys paros dalis, pvz.: anąryt, anąvakar, apyryčiu (apyryčiais), dieną, dienovidžiu, gaidgystėmis, įryčiais, iš ryto, nakčia, paryčiu (paryčiui, paryčiais), pavakariais (pavakare), popiet, priešpiet, priešpiečiais, priešvakariais, šiąnakt, tąnakt, vidunakt, vienąkart, vienąryt. f) Laiko prieveiksmiai, nusakantys įvairius paros tarpus pagal gamtos reiškinius, pvz.: apyaušriais, apyšviesiais, apytamsiais, patamsiais, protamsiais, sątamsiu, sutemusioj. g) Laiko prieveiksmiai, turintys metų ar metų laikų reikšmę, pvz.: aniemet, kitimet, parudeny, pavasariom, vasarop, pernai, ruden(i)op, šiąvasar, šiąžiem, šiemet, taismet, užpernai, propernai. i) Įvairūs oro būviai pasakomi ir tokiais prieveiksmiais kaip audrotoje, gražioj, tokioj gražioj, sningančioj, lyjančioj; šių prieveiksmių aptinkama ir aukštaičių tarmėse. 2. Laiko prieveiksmių, rodančių laiko trukmę arba ribą, lietuvių kalboje bent dukart mažiau. Jie atsako į klausimus: kiek laiko?, nuo kurio laiko?, iki kurio laiko?, kuriam laikui praėjus? a) Laiko prieveiksmiai, žymintys, kiek laiko (kurį laiką, per kurį laiką) kas trunka, yra, vyksta, darosi, atsitinka, pvz.: amžių amžiais, dienąnakt, "visąlaik", dienų dienas, ilgai, niekada, visądien, visada (visados), visąlaik, visuomet. b) Laiko prieveiksmiai, žymintys pradinę ar galinę laiko ribą (paprastai su prielinksniais iki, ligi, iš, nuo), pvz.: iki dabar, iki poryt, ikipiet, iš mažens, nuo vakar, iš mažumės. c) Laiko prieveiksmiai, rodantys, kuriam laikui praėjus (po kiek, po kurio laiko) kas yra, vyksta, darosi, atsitinka, pvz.: bematant, beregint, bežiūrint, greitai, ilgainiui, netrukus, tučtuojau, tuoj, veikiai. 3. Dar mažiau yra laiko prieveiksmių, turinčių veiksmo dažnio reikšmę. Jie atsako į klausimą: kokiu dažnumu (kaip dažnai)? Savo reikšme šie prieveiksmiai labai artimi veiksmo būdo prieveiksmiams. Kartu su dažnumo reikšme jie žymi ir kartojimą, nes veiksmo dažnumas ir kartojimas yra neatskiriamos veiksmo ypatybės, pvz.: dažnai, kada ne kada, kartais, kasdien, kaskart, kasmet, kasžiem, padieniui, pradieniui, prarečiui, retkarčiais, tarpais, protarpiais, vakaras vakaran, valandoms.

SUSIJĘ TERMINAI:
PRIEŽASTIES IR TIKSLO PRIEVEIKSMIAI
BŪDO PRIEVEIKSMIS
VIETOS PRIEVEIKSMIS

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas, P. 425-428

PAVYZDYS:
bet kada, dabar, kada nors, kitąsyk, laiku, šiuotarp; anąkart, kadaise, ką tik, seniai, senokai, sykį; galiausiai, galų gale, iš pradžios, iš pat pradžių, pagaliau, pradžioje, visų pirma; anadien, kuriądien, ryt (rytoj), šiandien, šiokiadien, tądien, šventądien, užporyt, poryt, vakar, užvakar; anąryt, anąvakar, apyryčiu (apyryčiais), dieną, dienovidžiu, gaidgystėmis, įryčiais, iš ryto, nakčia, paryčiu (paryčiui, paryčiais), pavakariais (pavakare), popiet, priešpiet, priešpiečiais, priešvakariais, šiąnakt, tąnakt, vidunakt, vienąkart, vienąryt; apyaušriais, apyšviesiais, apytamsiais, patamsiais, protamsiais, sątamsiu, sutemusioj; aniemet, kitimet, parudeny, pavasariom, vasarop, pernai, ruden(i)op, šiąvasar, šiąžiem, šiemet, taismet, užpernai, propernai; audrotoje, gražioj, tokioj gražioj, sningančioj, lyjančioj; šių prieveiksmių aptinkama ir aukštaičių tarmėse; amžių amžiais, dienąnakt, "visąlaik", dienų dienas, ilgai, niekada, visądien, visada (visados), visąlaik, visuomet; iki dabar, iki poryt, ikipiet, iš mažens, nuo vakar, iš mažumės; bematant, beregint, bežiūrint, greitai, ilgainiui, netrukus, tučtuojau, tuoj, veikiai; dažnai, kada ne kada, kartais, kasdien, kaskart, kasmet, kasžiem, padieniui, pradieniui, prarečiui, retkarčiais, tarpais, protarpiais, vakaras vakaran, valandoms Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / V. Ambrazas, K. Garšva, A. Girdenis, E. Jakaitienė, P. Kniūkšta ir kt. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997. – 743 p.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Robertas Stunžinas 2006-06-27

Atgal