Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=5211&back=home

TERMINAS: DAINUOJAMOS PASAKOS

APIBRĖŽIMAS: Pasakos, kurios ištisai dainuojamos, rečituojamos arba jų dainuojamoji, rečituojamoji dalis persveria sekamąją.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Tokius kūrinius neretai galima laikyti ir pasakomis, ir dainomis. Kai kada tokius kūrinius patys pasakotojai suvokia ne kaip dainas, o kaip pasakas, sekmes. Ištisai dainuojamų pasakų išlikę mažai. Dainuojamos pasakos be galo yra trumpos, jų melodijos arba rečitatyvinės, arba melodija improvizacinė, kaskart pasirenkama vis kitokia. Dainuojamos formulinės (grandininės, kumuliatyvinės) pasakos stovi ant ribos su formulinėmis dainomis. Dainuojami intarpai gali būti vis plečiami, įtraukiant naujų veikėjų ar veiksmų, epizodai susieti grandininiu principu ir tik trumpos jų jungtys sekamos. Šių pasakų ir formulinių dainų takoskyra yra beveik netyrinėta. Neretai jų skyrimas vienam ar kitam žanrui yra labai formalus, nes panašūs variantai kataloguojant, publikuojant atsiranda ir prie formulinių dainų, ir prie formulinių pasakų. Nemaža šių pasakų dalis yra apeiginės kultinės kilmės. Dažnai dainavimas nusveria sekamąjį tekstą tuose pasakų tipuose, kur dainuojant, retardacijos būdu, perpasakojamas ankstesnis pasakos siužetas. Tai būdinga stebuklinėms pasakoms apie nepaprastus karaliaus vaikus (AT 707) ir giedančius kaulus (AT 780). Pastarojo tipo kūrinių užrašyta ir ištisai dainuojamų (Gervėčių ap.), nors jie gali būti priskiriami ir baladėms, ypač, jei siužetas nėra plėtojamas, kai kada prilygsta pasakos dainuojamajam intarpui. Daug kitų žanrų dainuojamųjų pasakų atspindi įvairiausias tautosakos transformacijas pastaraisiais dešimtmečiais. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamais intarpais. Užrašė ir paruošė Jurgis Dovydaitis. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Surinko ir parengė Jurgis Dovydaitis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Surinko ir parengė Jurgis Dovydaitis. Vilnius: Vaga, 1987. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Surinko Jurgis Dovydaitis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS SU DAINUOJAMAISIAIS INTARPAIS

SUSIJĘ TERMINAI:
FORMULINĖS DAINOS

ATITIKMENYS:
sung(-)tale
Terminas mokslinėje ir kitokioje literatūroje labai plačiai vartojamas.

TERMINO ŠALTINIAI:
Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamais intarpais. Užrašė ir paruošė Jurgis Dovydaitis. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957.

PAVYZDYS:
Byly, Byly, pasupk mane. Pateikė Marija Povilaitienė-Lelkiūtė, 1895–1970, g. Ramoškų k., Dieveniškių ap., Šalčininkų r., gyv. Vilniuje, užr. 1961 m. Iš: Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Surinko ir parengė Jurgis Dovydaitis. Vilnius: Vaga, 1987, Nr. 103. Tipiškas dainuojamos formulinės pasakos pavyzdys.

PAVYZDYS:
Buvo buvo mūs trys sesutės. Pateikė Antanina Aleknaitė, g. 1902 m., gyv. Astravo r., Gervėčių ap., Rimdžiūnų k., užr. K. Kuzmaitė, R. Katinas, T. Šumskas 1970 m. Iš: MFA KF 5888/34, KTR 126/102. Tipiškas AT 780 tipo dainuojamos pasakos pavyzdys (26 eilutės).

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

Atgal