TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=5385&back=home

TERMINAS: ŠŪKSNIAI

APIBRĖŽIMAS: Šūksniai – rečituojami arba dainuojami ganymo signalai (sutartiniai ženklai).

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Kartu su garsų pamėgdžiojimais – tai pats archaiškiausias muzikinio folkloro žanras, turintis ne meninę, o darbinę, praktinę arba maginę, ritualinę paskirtį. Pateikėjai šio žanro kūrinius apibūdina veiksmažodžiais loti, rėkti, šaukti, sušukti, varyti (gyvulius), kiaules, karves migdyti, kiaules guldyti, retai – dainuoti. Šūksniai (vokaliniai signalai) paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio tautų. Vokaliniai signalai naudoti tik ganant: išgenant ar pargenant bandą, sušaukiant pulkan gyvulius, juos raminant, raginant ėsti, gulti, taip pat norint piemenims tarpusavyje susižinoti, kviesti vieniems kitus į naktigonę, atgrasyti laukinius žvėris ir pan. Šūksniai buvę labai efektingi, gyvuliai ilgainiui prie jų priprasdavo ir, žinodami, ko iš jų reikalaujama, paklusdavo. Darbinė šūksnių paskirtis ir funkcija daugiausia lėmė, kad jie, mažai pakitę, išliko iki mūsų dienų. Ganymo šūksniai siejasi su Sekminių oliavimais. Kitos paskirties (prekeivių, sargų) vokalinių melodiškai intonuojamų šūksnių neužrašyta. Daugelis vokalinių piemenų šūksnių stovi ties riba su sakytine tautosaka. Neretai juos sudaro gyvulių ar paukščių balsus pamėgdžiojantys garsažodžiai (kir-ga-ga, tprok trok, gilia gilia, bzzz, uz birrrr, lio lio, trrr, ir kt.). Jų melodinės intonacijos sudaro labai įvairius intervalus, įvairuojančius ir tame pačiame kūrinyje. Kartais atramos tonai neryškūs, intonuojama vienu ar keliais, ne visada apibrėžto aukščio garsais. Labai įvairi šių kūrinėlių forma, pavyzdžiui, kiaulių varymo, jų guldymo, raginimo ėsti šūksniai yra stichiški, tik kai kuriuose stebime iliuzorines simetriškas eilutes. Ritmas nereguliarus, priklausantis nuo žodžių kiekio, jų kartojimo. Pasitaiko ir dermiškai susiformavusių, pastovaus ritmo motyvų, kuriuos galima apibūdinti kaip stabilius melodijų tipus. Išsiskiria trumpos ritminės formulės, ypač chorėjinės, susijusios su viena seniausių kalbos formų – liepiamosios nuosakos, intonavimu. Šūksnio registras dažniausiai aukštas, jis intonuojamas ilgai tęsiant ritmiškai pabrėžtus garsus. Viršūnė gali būti pasiekiama šuoliu arba laipsniška garsų seka. Platesnio intervalo šūksnyje matoma skirtingų registrų bei tembrų priešprieša. Visos šios šūksnio ypatybės leidžia jį skirti prie būdingiausio ankstyvojo vokalinio folkloro intonavimo formų. Gyvulių raminimuose šalia šūksnio intonacijų įsigali dainiškumo elementai. Formuojasi eilutės, jos tampa pastovesnės, dažnai susijungia į tiradas. Šiaurės rytų Aukštaitijos šūksniams būdinga mažosios tercijos su pereinamuoju laipsniu intonacija. Manoma, kad muzikos instrumentai bus prisidėję prie vokalinių šūksnių intonacijų stabilizacijos, prie griežčiau intervalų reglamentuojamų derminių-intonacinių kompleksų įsitvirtinimo lietuvių liaudies melodikoje. Muzikinės šūksnių intonacijos įsikomponavo ir kitų žanrų (lopšinėse, darbo, kalendoriniuose) lietuvių muzikinio folkloro kūriniuose. Jiems priskiriami ir labai įvairių žanrų kūriniuose pasitaikantys nuūkimai (glisandavimai). Nemažos dalies apeiginių žanrų palikime šūksnis yra bene aiškiausias jų apeiginės paskirties reiškėjas, svarbiausias semantinis simbolis ir prasmės kodas. Literatūra ASTRAUSKAS, R. Šūksnio intonacijos lietuvių darbo ir kalendoriniame folklore. Liaudies kūryba. Vilnius, 1992, t. 3, p. 28–48.Aukštaičių melodijos. Parengė Laima Burkšaitienė, Danutė Krištopaitė. Vilnius: Vaga, 1990. Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai. Sudarė ir parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, nr. 22. Autentiška lietuvių liaudies muzika. Pakartotas leidimas [CD]. Parengė Genovaitė Četkauskaitė, Vilnius, Juosta Records. ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969. Lietuvių liaudies melodijos. Sudarė ir parengė Jadvyga Čiurlionytė. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1999. Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva (knyga ir 3 garso juostelės arba 3 CD). Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998. SABALIAUSKAS, A. Lietuvių dainų ir giesmių gaidos. Helsinkai: Suomių literatūros draugijos leidinys, 1916.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | LIAUDIES DAINOS | DARBO DAINOS | GANYMO DAINOS

ŽEMESNI LYGMENYS:
piemen

SUSIJĘ TERMINAI:
PIEMENŲ VERKAVIMAI
UŽKALBĖJIMAI
INSTRUMENTU ATLIEKAMI OLIAVIMAI
OLIAVIMAI
RALIAVIMAI

SINONIMIJA:
piemenų šūksniai GRIGAS, K. Smulkioji lietuvių tautosaka. Prekių gyrimai. Užšaukimai. Piemenų šūksniai. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. Medžiagą paruošė K. Grigas. Vilnius, 1968, p. 60–64.
Leidinio aprašas, P. 60-64

šūksniai-signalai ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969, p. 82.
Leidinio aprašas, P. 82

ūkavimai ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969, p. 82.
Leidinio aprašas, P. 82

piemenų daina (platesne reikšme) Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika, nr. 18, 23.
Leidinio aprašas, P. 18, 23

gyvulių ganymo daina (platesne reikšme) Autentiška lietuvių liaudies muzika. Vilnius, Juosta Records.

dainelė genant gyvulius namo Autentiška lietuvių liaudies muzika. Vilnius, Juosta Records.

ATITIKMENYS:
rus. возглас


rus. возглас-сигнал


vok. Ausruf-Signal


vok. Ausruf


angl. signal
Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998, p. 299.

angl. call-signal

Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998, p. 299.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas
ASTRAUSKAS, R. Šūksnio intonacijos lietuvių darbo ir kalendoriniame folklore. Liaudies kūryba. Vilnius, 1992, t. 3, p. 28–48.
Aukštaičių melodijos. Parengė Laima Burkšaitienė, Danutė Krištopaitė. Vilnius: Vaga, 1990.

ILIUSTRACIJA:

PASTABOS: Jadvyga Čiurlionytė vartojo dar šiek tiek kitokius terminus: šūksniai-signalai, ūkavimai (ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai, p. 82). Šūksnio terminą vartojo jos mokiniai.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal