Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

TERMINAI

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=551&back=home

TERMINAS: SIENA

APIBRĖŽIMAS: Vertikali aptvarinė pastato konstrukcija.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Seniausi Lietuvos teritorijoje žinomi pastatai (mezolitas, neolitas) turėjo pinučių, pinučių, apdrėbtų moliu arba stulpinės konstrukcijos sienas. I tūkstantmečio I pusėje Lietuvoje atsirado rentininė konstrukcija. Stulpinė ir pinučių konstrukcija liudiškų pastatų statybose naudota iki II pasaulinio karo. Rentininė konstrukcija naudojama iki šiol. XIII a. Vakarų Europos statybos įtakoje Lietuvoje atsirado iki šiol naudojama karkasinė (fachverkinė konstrukcija). XIII - XIV a. - mūrinė statyba (aptvarinės pilys, taip vadinamas Kvadratinis pastatas po Vilniaus Arkikatedra Bazilika, pastatai Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų vietoje). Ankstyvųjų mūrinių pastatų (aptvarinės pilys) sienos mūrytos iš plytomis perskirtų lauko akmenų eilių kiautiniu būdų, ištisinis plytų mūras pasitaiko retai. Ištisinis plytų mūras Lietuvoje pradeda plisti kartu su gotikiniais pastatais XIV - XV a. Nors XVI a. daugumos gotikinių pastatų sienos taip pat kiautinės konstrukcijos. XVI a. nors plytų apdaras storėjo, tačiau kiautinė konstrukcija išliko. Ištisai plytomis mūrijami tik tarplangiai ir plonesnės nei 0,5 m. sienos. Kartu su Renesansu, išplinta išorinių pastato sienų tinkavimas. Iš XVIII a. žinomi į klojinius lietos molinės pastatų sienos (iš pradžių dvaruose, XX a. plito valstiečių ūkiuose), nuo XX a. pr. - metalo stiklo konstrukcijų ir gelžbetoninės sienos. Mūrijant gotikinių pastatų sienas būdavo atsižvelgiama į apkrovas. Sienos, laikančios frontoną, laiptinę, ar skliautus, visada būdavo storesnės negu kitos, mažiau apkrautos sienos. Sienų storis priklausė nuo aukščio. Sienos būdavo mūrijamos ant specialių pastolių, kurių sijas įleisdavo į sienas. Šios skylės matomos gotikinių pastatų išorėje. Kai kada gotikinių pastatų išorinės sienos puoštos perdegusių (tamsių) plytų ornamentais, atsikišusių nuo sienų plokštumų plytų karnizais, įžambiai sudėtų plytų juostomis. Renesansinių sienų mūras, dėl išplitusio fasadų tinkavimo yra mažiau tvarkingas. Jam nebūdinga kiautinė konstrukcija, atsisakoma gotikai būdingų kontraforsų. Sienų kampus ir tarplangius, laikančius didžiausią svorį, pradėta storinti piliastrais. Baroko ir daugumos klasicistinių pastatų sienos plytų mūro. XVIII a. pabaigoje vėl pradėjo plisti akmenų mūras. Tačiau klasicistinių pastatų sienose akmenys nebesudaro ištisinių eilių. Jie paprastai perskeliami ir dedami lygiuoju paviršiumi į išorę. Kampai, angokraščiai ir puošybos elementai ir toliau mūryti iš plytų.

SUSIJĘ TERMINAI:
PLINTA
PLYTA
SKIEDINYS
TINKAS
PAMATAI
FASADAS
PAMATAI
RĄSTAS
SKLIAUTAI

ATITIKMENYS:
ang. Wall
NMR Monument Type Thesaurus. Prieiga per Internetą: .NMR Components Thesaurus. Prieiga per Internetą. .Art and Architecture Thesaurus. Prieiga per Internetą: .MDA Archaeological Objects Thesaurus. Prieiga per Internetą: .

rus. Cтена
Lietuvių - Rusų kalbų žodynas. Vilnius: 1988.

vok. Mauer
OWEN, L. Dictionary of Prehistoric Archaeology (English/German). Iš Arcaeologica Venatoria. Tubingen: 1996, Band 14, s. 207.

TERMINO ŠALTINIAI:
Siena. Iš Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1983, t.10, p.141.

ČERBULĖNAS, K. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. Iš Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. Vilnius: 1958, t.1, p.73-94.

ZABIELA, G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius: 1995, p.98, 110-113.

LEVANDAUSKAS, V. Lietuvos renesansinių pastatų mūro medžiagos ir technika. Iš Architektūros paminklai. Vilnius, 1977, T.4, p. 15-25.

LEVANDAUSKAS, V. JANKEVIČIENĖ, A. Lietuvos gotiškų gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mūro medžiagos ir statybos technika. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1978, t. 5 (3), p. 61-73.

LEVANDAUSKAS, V. Plytų rišimo būdai ir architektūros paminklų datavimas. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1981, t. 7 (2), p. 3-11.

LEVANDAUSKAS, V. Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1974, t.4, p. 432-447.

Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: 1988-2002, t.1-4.

PAVYZDYS:
Medinė statyba: Liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Mūrinė statyba: Medininkų pilis, Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Alumnatas Vilniuje, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vilniaus Rotušė, Švėkšnos bažnyčia.

ILIUSTRACIJA: Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: 1988 - 2002, t.1-4.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-08-24 astro@moletai.omnitel.net
8-383-45424; 8-610-97107.

Atgal